NAUJIENOS
2019m. balandžio 25d.
2019 m. gegužės 26 d. 12.00 val. šaukiama Vilniaus žydų bendruomenės konferencija
2019г.,26 мая в 12:00 состоится очередная конференция вильнюсской еврейской общины
LT
2019 m. gegužės 26 d. 12.00 val. šaukiama Vilniaus žydų bendruomenės, juridinio asmens kodas
291199610, buveinė registruota adresu Pylimo g. 4, Vilniuje, Lietuvos Respublika (toliau – VŽB) eilinė
konferencija (toliau – Konferencija). Konferencija vyks Konferencijų centre „Karolina“, Sausio 13-
osios g. 2, Vilniuje, Didžiojoje Konferencijų salėje, II a. Konferencijos dalyvių – VŽB narių registracija
vyks nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Konferencija šaukiama VŽB valdybos sprendimu.
Konferencijos darbotvarkė:
1) Dėl VŽB veiklos ataskaitos su piniginiais rodikliais tvirtinimo už 2018 m.
2) Dėl galimo naujo VŽB valdybos narių skaičiaus patvirtinimo.
3) Dėl galimo naujų VŽB valdybos narių rinkimo vietoj galimai pasitraukusio (-ių) nario (-ių) iš VŽB valdybos.
4) Kiti klausimai.
Konferencijos dalyviai – VŽB nariai su savimi privalo turėti asmens tapatybės dokumentus (jei turi, tuomet ir VŽB nario pažymėjimą), o
atstovai – asmens tapatybės dokumentus ir atstovavimą įrodančius dokumentus.
Visais klausimas, susijusiais su Konferencija, maloniai prašome kreiptis į Simoną Gurevičių, el. paštas
info@vilner.lt, tel. +37065996690
RU
2019г.,26 мая в 12:00 состоится очередная конференция вильнюсской еврейской общины (в дальнейшем -Конференция). Код юридического лица
291199610, юридический адрес Пилимо 4, Вильнюс, Литовская Республика (в дальнейшем VŽB) Конференция состоится в конференц-центре "Каролина", ул.13-ого января 2, Вильнюс в большом конференц-зале, 2-ой этаж.
Регистрация участников конференции - членов VŽB
будет проходить с 11:00 до 12:00 Конференция созывается по решению правления VŽB.
Повестка дня конференции:
1) Об утверждении отчета о деятельности VŽB с денежными показателями за 2018 год;
2) Об утверждении нового количества членов правления VŽB.
3) Об избрании новых членов правления VŽB вместо выбывающих.
4) Другие вопросы.
Участники конференции - члены VŽB должны иметь документы, удостоверяющие личность (а если есть,то и удостоверение члена VŽB),
уполномоченные членов VŽB должны иметь документ, удостоверяющий личность и доверенность.
По всем вопросам, связанным с конференцией, просим обращаться к Симону Гуревичюсу по электронной почте. info@vilner.lt, тел. +37065996690
2019 m. gegužės 26 d. 12.00 val. šaukiama Vilniaus žydų bendruomenės, juridinio asmens kodas
291199610, buveinė registruota adresu Pylimo g. 4, Vilniuje, Lietuvos Respublika (toliau – VŽB) eilinė
konferencija (toliau – Konferencija). Konferencija vyks Konferencijų centre „Karolina“, Sausio 13-
osios g. 2, Vilniuje, Didžiojoje Konferencijų salėje, II a. Konferencijos dalyvių – VŽB narių registracija
vyks nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Konferencija šaukiama VŽB valdybos sprendimu.
Konferencijos darbotvarkė:
1) Dėl VŽB veiklos ataskaitos su piniginiais rodikliais tvirtinimo už 2018 m.
2) Dėl galimo naujo VŽB valdybos narių skaičiaus patvirtinimo.
3) Dėl galimo naujų VŽB valdybos narių rinkimo vietoj galimai pasitraukusio (-ių) nario (-ių) iš VŽB valdybos.
4) Kiti klausimai.
Konferencijos dalyviai – VŽB nariai su savimi privalo turėti asmens tapatybės dokumentus (jei turi, tuomet ir VŽB nario pažymėjimą), o
atstovai – asmens tapatybės dokumentus ir atstovavimą įrodančius dokumentus.
Visais klausimas, susijusiais su Konferencija, maloniai prašome kreiptis į Simoną Gurevičių, el. paštas
info@vilner.lt, tel. +37065996690
RU
2019г.,26 мая в 12:00 состоится очередная конференция вильнюсской еврейской общины (в дальнейшем -Конференция). Код юридического лица
291199610, юридический адрес Пилимо 4, Вильнюс, Литовская Республика (в дальнейшем VŽB) Конференция состоится в конференц-центре "Каролина", ул.13-ого января 2, Вильнюс в большом конференц-зале, 2-ой этаж.
Регистрация участников конференции - членов VŽB
будет проходить с 11:00 до 12:00 Конференция созывается по решению правления VŽB.
Повестка дня конференции:
1) Об утверждении отчета о деятельности VŽB с денежными показателями за 2018 год;
2) Об утверждении нового количества членов правления VŽB.
3) Об избрании новых членов правления VŽB вместо выбывающих.
4) Другие вопросы.
Участники конференции - члены VŽB должны иметь документы, удостоверяющие личность (а если есть,то и удостоверение члена VŽB),
уполномоченные членов VŽB должны иметь документ, удостоверяющий личность и доверенность.
По всем вопросам, связанным с конференцией, просим обращаться к Симону Гуревичюсу по электронной почте. info@vilner.lt, тел. +37065996690
2019m. kovo 27d.
16 balandžio Klezmerio bendas „Maminy deti“ („Mamos vaikai“) (Odesos m., Ukraina) 16 апреля клезмер-бэнд "Мамины дети" (Одесса)
RU Одесский клезмер-бэнд «Мамины дети» выступит с живым театрализованным концертом
16 апреля в Вильнюсе в Доме польской культуры (ул. Наугардуко, 76)
начало в 7:40 вечера
Клезмер-бэнд «Мамины дети» - песни одесских дворов, живой звук от «носителей одесского языка».
тут больше информации и фото http://balticopen.lt/maminy_deti_baltija
Клезмер-бэнд уже 20 лет на сцене, участники многочисленных фестивалей, теле- и кино-проектов (сериалы: «Ликвидация», «Черные кошки», «Сын за отца», «Слуга народа» и др.). Коллектив родился в одесском ресторане «Джентльмен», где по четвергам собирались любители старой, иной одесской песни. Со временем репертуар стал обрастать авторскими песнями, песнями советских композиторов 30-х –60-х годов.
Главным принципом своей работы коллектив избрал сохранение лучших образцов одесского ресторанного исполнительства, что предполагает широчайший спектр жанров музыкального и литературного наследия славного города Одессы. Это и еврейские обрядовые свадебные песни, молдавская, цыганская, греческая, украинская танцевальная музыка, песни из кинофильмов, авторская песня.
Как это ни смешно, но особенность коллектива в «живом» исполнении, т.е. без использования фонограмм
Неповторимость и особенность звучанию клезмер-бэнда «Мамины дети» придаёт эксклюзивный репертуар и естественная манера подачи одесского колорита, ведь все мы – родом из Одессы!
Непринужденная обстановка на концерте, окунающая в мир детства, добра и настоящего одесского юмора.
Да, с нами можно петь и танцевать!
В исполнении Клезмер бэнда «Мамины дети» вы услышите давно многими нами любимые песни:
1. Ликвидация
2. Дамы, господа
3. Гамбринус
4. Граф Дерибас
5. Мы из Одессы моряки
6. Патефончик
7. В Кейптаунском порту
8. Одесский порт
9. Папиросы
10. Коммунальная квартира
11. После погрома
12. Одесское танго
13. 7-40
14. Канава городская под Слободкой
15. Мишка – одессит
16. Одесский вечер голубой
17. Одесское сиртаки
18. Всё будет хорошо
19. Песня про Рабиновича
20. Маленький цветок
21. Прости-прощай,Одесса-мама
Цена билетов для членов Вильнюсской еврейской общины со скидкой 9 евро!
Для получения билетов со скидкой:
пришлите Вашу заявку на электронную почту kultura@vilner.lt
Вам зарезервируют билеты и пришлют счет для оплаты.
Вышлите копию платежного счета на почту
kultura@vilner.lt
и на свою электронную почту вы получите билеты
Подробная информация по телефону 868687580 Ирина Фришман
LT
Klezmerio bendo „Maminy deti“ („Mamos vaikai“) pasirodymas. Skambės Odesos kiemų dainos, „Odesos kalbos vartotojų“ gyvas garsas.
https://balticopen.lt/maminy_deti_baltija
Klezmerio bendas jau 20 metų scenoje, dalyvavo daugybėje festivalių, televizijos ir kino projektų (serialai“ Likvidacija“, „Juodos katės“, „Sūnus už tėvą“, „Liaudies tarnas“ ir kit.“).
Klezmerio bendui „Maminy deti“ (Mamos vaikai“) nepakartojamumą ir ypatumą suteikia išskirtinis repertuaras ir natūrali Odesos kolorito pateikimo maniera, juk visi mes kilę iš Odesos!
Klezmerio bendas „Maminy deti“ (Mamos vaikai“) atliks daugelio mūsų jau seniai mėgstamas dainas: „Miška-odesit“ (Miška odesietis“), „V Keiptaunskom portu“ („Keiptauno uoste“), „Patefončik“ („Patefonas“), „7-40“, „Odeskoje tango“ („Odesos tango“) ir kit.
16 апреля в Вильнюсе в Доме польской культуры (ул. Наугардуко, 76)
начало в 7:40 вечера
Клезмер-бэнд «Мамины дети» - песни одесских дворов, живой звук от «носителей одесского языка».
тут больше информации и фото http://balticopen.lt/maminy_deti_baltija
Клезмер-бэнд уже 20 лет на сцене, участники многочисленных фестивалей, теле- и кино-проектов (сериалы: «Ликвидация», «Черные кошки», «Сын за отца», «Слуга народа» и др.). Коллектив родился в одесском ресторане «Джентльмен», где по четвергам собирались любители старой, иной одесской песни. Со временем репертуар стал обрастать авторскими песнями, песнями советских композиторов 30-х –60-х годов.
Главным принципом своей работы коллектив избрал сохранение лучших образцов одесского ресторанного исполнительства, что предполагает широчайший спектр жанров музыкального и литературного наследия славного города Одессы. Это и еврейские обрядовые свадебные песни, молдавская, цыганская, греческая, украинская танцевальная музыка, песни из кинофильмов, авторская песня.
Как это ни смешно, но особенность коллектива в «живом» исполнении, т.е. без использования фонограмм
Неповторимость и особенность звучанию клезмер-бэнда «Мамины дети» придаёт эксклюзивный репертуар и естественная манера подачи одесского колорита, ведь все мы – родом из Одессы!
Непринужденная обстановка на концерте, окунающая в мир детства, добра и настоящего одесского юмора.
Да, с нами можно петь и танцевать!
В исполнении Клезмер бэнда «Мамины дети» вы услышите давно многими нами любимые песни:
1. Ликвидация
2. Дамы, господа
3. Гамбринус
4. Граф Дерибас
5. Мы из Одессы моряки
6. Патефончик
7. В Кейптаунском порту
8. Одесский порт
9. Папиросы
10. Коммунальная квартира
11. После погрома
12. Одесское танго
13. 7-40
14. Канава городская под Слободкой
15. Мишка – одессит
16. Одесский вечер голубой
17. Одесское сиртаки
18. Всё будет хорошо
19. Песня про Рабиновича
20. Маленький цветок
21. Прости-прощай,Одесса-мама
Цена билетов для членов Вильнюсской еврейской общины со скидкой 9 евро!
Для получения билетов со скидкой:
пришлите Вашу заявку на электронную почту kultura@vilner.lt
Вам зарезервируют билеты и пришлют счет для оплаты.
Вышлите копию платежного счета на почту
kultura@vilner.lt
и на свою электронную почту вы получите билеты
Подробная информация по телефону 868687580 Ирина Фришман
LT
Klezmerio bendo „Maminy deti“ („Mamos vaikai“) pasirodymas. Skambės Odesos kiemų dainos, „Odesos kalbos vartotojų“ gyvas garsas.
https://balticopen.lt/maminy_deti_baltija
Klezmerio bendas jau 20 metų scenoje, dalyvavo daugybėje festivalių, televizijos ir kino projektų (serialai“ Likvidacija“, „Juodos katės“, „Sūnus už tėvą“, „Liaudies tarnas“ ir kit.“).
Klezmerio bendui „Maminy deti“ (Mamos vaikai“) nepakartojamumą ir ypatumą suteikia išskirtinis repertuaras ir natūrali Odesos kolorito pateikimo maniera, juk visi mes kilę iš Odesos!
Klezmerio bendas „Maminy deti“ (Mamos vaikai“) atliks daugelio mūsų jau seniai mėgstamas dainas: „Miška-odesit“ (Miška odesietis“), „V Keiptaunskom portu“ („Keiptauno uoste“), „Patefončik“ („Patefonas“), „7-40“, „Odeskoje tango“ („Odesos tango“) ir kit.
2019m. kovo 17d.
21 kovo Purim šventė visai šeimai! 21марта праздник Пурим для всей семьи
LT
Gerbiamieji,
Kviečiame dalyvauti Vilniaus žydų bendruomenės organizuojamame Purim šventės renginyje:
Kovo 21 dieną 18:00 Šolom Aleichemo ORT gimnazijoje (J. Kraševskio 5), vyks Purim karnavalas vaikams ir visai šeimai.
Renginio programoje: šokių ir dainų ansamblis Fajerlech, žydų vaikų darželio ir Šolom Aleichemo ORT gimnazijos moksleivių pasirodymai, pramoginė programa, tradicinės vaišės ir loterija. Į renginį būtinai reikia ateiti su karnavaliniu kostiumu arba bent jau kauke, o taip pat turėti barškutį arba kažką skleidžiančio panašų garsą.
Prašome registruotis elektroniniu paštu info@vilner.lt (iki kovo 20 d. 20:00), laiško pavadinime parašyti Purim šventė, o pačiame laiške nurodyti šventės dalyvio vardą, pavardę ir mobilaus telefono numerį – tai taps Jūsų ir Jūsų šeimos narių loterijos bilietu.
Norintys dalyvauti gražiausio karnavalinio kostiumo konkurse elektroniniu paštu info@vilner.lt (iki kovo 20 d. 20:00) turi atsiųsti nuotrauką konkursui, elektroninio laiško pavadinime reikia nurodyti Purim konkursas.
Renginio trukmė 1 valanda.
Dalyvavimas nemokamas.
RU
Хаверим,
приглашаем вас принять участие в празднике Пурим, организованном еврейской общиной Вильнюса:
21 марта в 18:00 в гимназии ОРТ им. Шолом-Алейхема (J. Kraševskis 5) состоится Пуримский карнавал для детей и всей семьи.
Вас ждут: выступления ансамбля Fajerlech, еврейского детского сада и учеников ОРТ гимназии им. Шолом-Алейхема , развлекательная программа, традиционные угощения и лотерея. Форма одежды: карнавальный костюм или, по крайней мере , маска, а также иметь трещотку или что-то, издающее похожий звук.
Пожалуйста, зарегистрируйтесь по электронной почте info@vilner.lt (до 20 марта 20:00), тема письма Purim šventė , в тексте письма укажите имя, фамилию и номер мобильного телефона участника - это станет лотерейным билетом для вас и членов вашей семьи.
Желающие принять участие в конкурсе самых красивых карнавальных костюмов , должны прислать фотографию на конкурс по электронной почте info@vilner.lt (до 20 марта 20:00) , в теме письма укажите Purim konkursas.
Продолжительность мероприятия - 1 час.
Участие бесплатное.
2019m. kovo 17d.
20 ir 21 kovo Purim šventė ir Megilat Ester su Rabbi Yeshaya Epshtein 20 и 21 марта Праздник Пурим и Мегилат Эстер с раввином Ешая Эпштейном
LT
Gerbiamieji,
Kviečiame dalyvauti Vilniaus žydų bendruomenės organizuojamuose Purim šventės renginiuose:
Kovo 20 dieną 19:00 Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3A), tradicinis Megilat Ester ritinio skaitymas, šventinės vaišės bei gėrimai. Dalyvaus rabinas Yeshaya Epshtein iš Izraelio, renginyje bus ir muzikinis pasirodymas - staigmena. Renginio trukmė 1 val. 30 min. Į renginį prašome registruotis atsiunčiant SMS žinutę su žodžiu PURIM ir dalyvio vardu, pavarde telefonu +37065996690.
Kovo 21 dieną 8:30 Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3A), tradicinis Megilat Ester ritinio skaitymas su rabinu Yeshaya Epshtein. Klausytis Megilat Ester yra viena iš 613 Micvot, tad nepraleiskite puikios progos! Renginio trukmė 30 min. Į renginį prašome registruotis atsiunčiant SMS žinutę su žodžiu MEGILAT ESTER ir dalyvio vardu, pavarde telefonu +37065996690.
RU
Уважаемые ,
Мы приглашаем вас принять участие в мероприятиях праздника Пурим, организованного еврейской общиной Вильнюса:
20 марта 19:00 в Вильнюсском еврейском культурно-информационном центре (ул. Месиню, 3А), традиционное чтение Мегилат Эстер, праздничное застолье и напитки. В мероприятии примет участие раввин Йешая Эпштейн из Израиля. Вас ожидает музыкальное представление - сюрприз. Продолжительность мероприятия 1 час. 30 мин Пожалуйста, зарегистрируйтесь для участия в мероприятии, отправив SMS со словом PURIM и именем и фамилией участника по телефону +37065996690.
21 марта в 8:30 в Вильнюсском еврейском культурно-информационном центре (ул. Месиню, 3А) традиционное чтение Мегилат Эстер с раввином Йешайей Эпштейн. Прослушайть как Мегилат Эстер - это одна из 613 мицвот, так что не упустите эту отличную возможность! Продолжительность мероприятия 30 мин. Пожалуйста, зарегистрируйтесь , отправив SMS со словами MEGILAT ESTER и именем и фамилией участника по телефону +37065996690.
EN
The Vinius Jewish Community warmly invites you and friends to an authentic Jewish PURIM CELEBRATION next Wednesday evening 20 March at 19:00 (7:00 PM) at the Jewish Cultural and Information Center at Mesiniu 3 in Vinius Old Town. There will be a reading of the Book of Esther (the Megillah) by Rabbi Yeshaya Epshtein who is flying in from Israel specially, and an assortment of alcoholic and non-alcoholic drinks and homentashn.
Gerbiamieji,
Kviečiame dalyvauti Vilniaus žydų bendruomenės organizuojamuose Purim šventės renginiuose:
Kovo 20 dieną 19:00 Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3A), tradicinis Megilat Ester ritinio skaitymas, šventinės vaišės bei gėrimai. Dalyvaus rabinas Yeshaya Epshtein iš Izraelio, renginyje bus ir muzikinis pasirodymas - staigmena. Renginio trukmė 1 val. 30 min. Į renginį prašome registruotis atsiunčiant SMS žinutę su žodžiu PURIM ir dalyvio vardu, pavarde telefonu +37065996690.
Kovo 21 dieną 8:30 Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3A), tradicinis Megilat Ester ritinio skaitymas su rabinu Yeshaya Epshtein. Klausytis Megilat Ester yra viena iš 613 Micvot, tad nepraleiskite puikios progos! Renginio trukmė 30 min. Į renginį prašome registruotis atsiunčiant SMS žinutę su žodžiu MEGILAT ESTER ir dalyvio vardu, pavarde telefonu +37065996690.
RU
Уважаемые ,
Мы приглашаем вас принять участие в мероприятиях праздника Пурим, организованного еврейской общиной Вильнюса:
20 марта 19:00 в Вильнюсском еврейском культурно-информационном центре (ул. Месиню, 3А), традиционное чтение Мегилат Эстер, праздничное застолье и напитки. В мероприятии примет участие раввин Йешая Эпштейн из Израиля. Вас ожидает музыкальное представление - сюрприз. Продолжительность мероприятия 1 час. 30 мин Пожалуйста, зарегистрируйтесь для участия в мероприятии, отправив SMS со словом PURIM и именем и фамилией участника по телефону +37065996690.
21 марта в 8:30 в Вильнюсском еврейском культурно-информационном центре (ул. Месиню, 3А) традиционное чтение Мегилат Эстер с раввином Йешайей Эпштейн. Прослушайть как Мегилат Эстер - это одна из 613 мицвот, так что не упустите эту отличную возможность! Продолжительность мероприятия 30 мин. Пожалуйста, зарегистрируйтесь , отправив SMS со словами MEGILAT ESTER и именем и фамилией участника по телефону +37065996690.
EN
The Vinius Jewish Community warmly invites you and friends to an authentic Jewish PURIM CELEBRATION next Wednesday evening 20 March at 19:00 (7:00 PM) at the Jewish Cultural and Information Center at Mesiniu 3 in Vinius Old Town. There will be a reading of the Book of Esther (the Megillah) by Rabbi Yeshaya Epshtein who is flying in from Israel specially, and an assortment of alcoholic and non-alcoholic drinks and homentashn.
2019m. kovo 5d.
S. Spielbergo „Šindlerio sąrašas“ – vel Lietuvos kino teatruose "Список Шиндлера" Спилберга опять на экранах литовских кинотеатров.
LT
S. Spielbergo „Šindlerio sąrašas“ – pirmą kartą Lietuvos kino teatruose
Suvokus būtinybę prisiminti Holokausto tragediją, išgyvenusiųjų atsiminimai tapo svarbiausiais praeities įvykių liudijimais. Viena po kitos pasirodė prisiminimų knygos, romanai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, kurių autoriai siekė perteikti nutylėtos istorijos aspektus. Žinomiausias pavyzdys – net 7-iais „Oskarų“ apdovanojimais įvertintas Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašas“, kurį Lietuvos žiūrovai kino teatruose jau kovo 13 d. turės galimybę vel pamatyti.
Tikrasis iniciatorius
Vokietis Oskaras Šindleris Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgelbėti daugiau negu tūkstantį žydų. Remiantis šia neįtikėtina istorija australų autorius Thomas Keneally parašė romaną, už kurį buvo apdovanotas Bukerio premija, o Stevenas Spielbergas sukūrė neabejotinai žinomiausią filmą apie Holokaustą. Vis dėlto svarbiausiu šių įvykių iniciatoriumi reikėtų laikyti odos dirbinių parduotuvės savininką Poldeką Pfefferbergą. Pats išgelbėtas Šindlerio, P. Pfefferbergas troško, kad žmonės išgirstų jo istoriją, todėl sužinojęs, kad jo klientas T. Keneally yra rašytojas, neabejodamas ja pasidalino.
Bandė perleisti kitiems režisieriams
Australų rašytojui T. Keneally prireikė beveik 15 metų surinkti visą reikiamą medžiagą ir suteikti Šindlerio istorijai romano formą. Kai knyga pateko į S. Spielbergo rankas, režisierius iš karto nusprendė įsigyti teisę ją ekranizuoti, bet pats tam nesiryžo, nes nesijautė pasirengęs imtis tokio sudėtingo projekto. S. Spielbergas netgi bandė perleisti filmo režisūrą savo kolegoms. Pasiūlymus gavo Sydney Pollackas, Martinas Scorsese ir Romanas Polanskis, tačiau nei vienas iš jų dėl skirtingų priežasčių nesutiko. Praėjus dešimtmečiui, nesitraukianti neigimo politika, siekusi užgniaužti kolektyvinę traumuojančių įvykių atmintį, pastūmėjo S. Spielbergą pakeisti savo sprendimą ir vis dėlto imtis režisūros pačiam.
Atminties ir žvilgsnio trajektorijos
Neseniai išleistoje vaizdo kultūros teoretikės Odetos Žukauskienės ir Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės monografijoje „Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija“ skyrius apie sugrįžusią žydų tautos atmintį prasideda Grigorijaus Kanovičiaus citata iš jo autobiografinio romano „Miestelio romansas“: „Juk atmintis – tai mūsų bendras stogas, po kuriuo įsikūrę gyvieji ir mirusieji, teisuoliai ir nuodėmingieji, žudikai ir aukos. Kad ir kaip norėtumėm, nieko iš ten neiškeldinsi, nes amžininkų nepasirinksi“. „Kaip savita anamnezės forma kinas ne tik aktualizuoja praeitį, bet ir skverbiasi į įvykių prasmę ir kristalinėje vaizdo struktūroje atskleidžia tuos žmogaus patirties intensyvumus, kurie tampa savotišku žmonijos atpirkimo būdu“, – pabrėžiama monografijoje. Verta paminėti, kad S. Spielbergą įkvėpė eksperimentinė Europos dokumentika, paskatinusi Holokausto tyrimus pasauliniu mastu.
Atsisakė honoraro
25 mln. kainavęs „Šindlerio sąrašas“ uždirbo daugiau negu 300 mln. dolerių. Nepaisant stulbinančios sėkmės, S. Spielbergas atsisakė savo honoraro, skirdamas visą sumą Šoa fondo (USC Shoah Foundation Institute for Visual History and Education) įkūrimui. Fondas rūpinasi Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimų išsaugojimu.
Atnaujinta versija
Praeitų metų pabaigoje kino studija „Universal Pictures“ pristatė specialiai 25 metų filmo jubiliejui atnaujintą 4K raiškos versiją. Procesui vadovavo pats S. Spielbergas: „Man didelė garbė, kad žiūrovai galės vėl pamatyti šį filmą didžiuosiuose ekranuose“, – pabrėžia režisierius. Kino studijos atstovų teigimu, atnaujintos versijos peržiūra didžiajame ekrane garantuoja neįtikėtiną patirtį. Vilniaus ir Kauno žiūrovai tuo įsitikinti turės galimybę jau visai netrukus.
Išskirtiniai Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ seansai įvyks kovo 13 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.
Bilietus galite įsigyti čia:
Daugiau informacijos
Filmo anonsas
Išskirtinių filmų seansų serija „Pamatyk kine“ siekiama dideliame kino ekrane parodyti visų pamėgtas juostas. Specialiuose seansuose žiūrovai galėjo išvysti Johno G. Avildseno „Rokį“ (Rocky, 1976), D. Fincherio „Kovos klubą“ (Fight Club, 1999), A. Tarkovskio „Stalkerį“ (Stalker, 1979), A. Hitchcocko filmus „Langas į kiemą“ (Rear Window, 1954) ir „Psichopatas“ (Psycho, 1960), F. F. Coppola‘os karinę dramą „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now. Redux, 2001), S. Leone vesterną „Geras, blogas ir bjaurus“ (Il buono, il brutto, il cattivo, 1966), brolių Coenų komediją „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski, 1998), W. Friedkieno siaubo filmą „Egzorcistas“ (Exorcist, 1973) ir W. Wylerio romantinę komediją „Kaip pavogti milijoną“ (How to Steal a Million, 1966). Seansus organizuoja kino naujienų portalas KINFO.LT.
RU
"Список Шиндлера" Спилберга впервые на экранах литовских кинотеатров. Показ фильма будет производится только 13 марта в „Forum Cinemas“ в Вильнюсе и в Каунасе.
Билеты можно приобрести здесь
Дополнительная информация
Анонс фильма
S. Spielbergo „Šindlerio sąrašas“ – pirmą kartą Lietuvos kino teatruose
Suvokus būtinybę prisiminti Holokausto tragediją, išgyvenusiųjų atsiminimai tapo svarbiausiais praeities įvykių liudijimais. Viena po kitos pasirodė prisiminimų knygos, romanai, dokumentiniai ir vaidybiniai filmai, kurių autoriai siekė perteikti nutylėtos istorijos aspektus. Žinomiausias pavyzdys – net 7-iais „Oskarų“ apdovanojimais įvertintas Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašas“, kurį Lietuvos žiūrovai kino teatruose jau kovo 13 d. turės galimybę vel pamatyti.
Tikrasis iniciatorius
Vokietis Oskaras Šindleris Antrojo pasaulinio karo metais sugebėjo išgelbėti daugiau negu tūkstantį žydų. Remiantis šia neįtikėtina istorija australų autorius Thomas Keneally parašė romaną, už kurį buvo apdovanotas Bukerio premija, o Stevenas Spielbergas sukūrė neabejotinai žinomiausią filmą apie Holokaustą. Vis dėlto svarbiausiu šių įvykių iniciatoriumi reikėtų laikyti odos dirbinių parduotuvės savininką Poldeką Pfefferbergą. Pats išgelbėtas Šindlerio, P. Pfefferbergas troško, kad žmonės išgirstų jo istoriją, todėl sužinojęs, kad jo klientas T. Keneally yra rašytojas, neabejodamas ja pasidalino.
Bandė perleisti kitiems režisieriams
Australų rašytojui T. Keneally prireikė beveik 15 metų surinkti visą reikiamą medžiagą ir suteikti Šindlerio istorijai romano formą. Kai knyga pateko į S. Spielbergo rankas, režisierius iš karto nusprendė įsigyti teisę ją ekranizuoti, bet pats tam nesiryžo, nes nesijautė pasirengęs imtis tokio sudėtingo projekto. S. Spielbergas netgi bandė perleisti filmo režisūrą savo kolegoms. Pasiūlymus gavo Sydney Pollackas, Martinas Scorsese ir Romanas Polanskis, tačiau nei vienas iš jų dėl skirtingų priežasčių nesutiko. Praėjus dešimtmečiui, nesitraukianti neigimo politika, siekusi užgniaužti kolektyvinę traumuojančių įvykių atmintį, pastūmėjo S. Spielbergą pakeisti savo sprendimą ir vis dėlto imtis režisūros pačiam.
Atminties ir žvilgsnio trajektorijos
Neseniai išleistoje vaizdo kultūros teoretikės Odetos Žukauskienės ir Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės monografijoje „Atminties ir žvilgsnio trajektorijos: vaizdo kultūros refleksija“ skyrius apie sugrįžusią žydų tautos atmintį prasideda Grigorijaus Kanovičiaus citata iš jo autobiografinio romano „Miestelio romansas“: „Juk atmintis – tai mūsų bendras stogas, po kuriuo įsikūrę gyvieji ir mirusieji, teisuoliai ir nuodėmingieji, žudikai ir aukos. Kad ir kaip norėtumėm, nieko iš ten neiškeldinsi, nes amžininkų nepasirinksi“. „Kaip savita anamnezės forma kinas ne tik aktualizuoja praeitį, bet ir skverbiasi į įvykių prasmę ir kristalinėje vaizdo struktūroje atskleidžia tuos žmogaus patirties intensyvumus, kurie tampa savotišku žmonijos atpirkimo būdu“, – pabrėžiama monografijoje. Verta paminėti, kad S. Spielbergą įkvėpė eksperimentinė Europos dokumentika, paskatinusi Holokausto tyrimus pasauliniu mastu.
Atsisakė honoraro
25 mln. kainavęs „Šindlerio sąrašas“ uždirbo daugiau negu 300 mln. dolerių. Nepaisant stulbinančios sėkmės, S. Spielbergas atsisakė savo honoraro, skirdamas visą sumą Šoa fondo (USC Shoah Foundation Institute for Visual History and Education) įkūrimui. Fondas rūpinasi Holokaustą išgyvenusių žmonių liudijimų išsaugojimu.
Atnaujinta versija
Praeitų metų pabaigoje kino studija „Universal Pictures“ pristatė specialiai 25 metų filmo jubiliejui atnaujintą 4K raiškos versiją. Procesui vadovavo pats S. Spielbergas: „Man didelė garbė, kad žiūrovai galės vėl pamatyti šį filmą didžiuosiuose ekranuose“, – pabrėžia režisierius. Kino studijos atstovų teigimu, atnaujintos versijos peržiūra didžiajame ekrane garantuoja neįtikėtiną patirtį. Vilniaus ir Kauno žiūrovai tuo įsitikinti turės galimybę jau visai netrukus.
Išskirtiniai Steveno Spielbergo filmo „Šindlerio sąrašas“ seansai įvyks kovo 13 d. „Forum Cinemas“ kino teatruose Vilniuje, didžiausioje salėje, ir Kaune.
Bilietus galite įsigyti čia:
Daugiau informacijos
Filmo anonsas
Išskirtinių filmų seansų serija „Pamatyk kine“ siekiama dideliame kino ekrane parodyti visų pamėgtas juostas. Specialiuose seansuose žiūrovai galėjo išvysti Johno G. Avildseno „Rokį“ (Rocky, 1976), D. Fincherio „Kovos klubą“ (Fight Club, 1999), A. Tarkovskio „Stalkerį“ (Stalker, 1979), A. Hitchcocko filmus „Langas į kiemą“ (Rear Window, 1954) ir „Psichopatas“ (Psycho, 1960), F. F. Coppola‘os karinę dramą „Šių dienų apokalipsė“ (Apocalypse Now. Redux, 2001), S. Leone vesterną „Geras, blogas ir bjaurus“ (Il buono, il brutto, il cattivo, 1966), brolių Coenų komediją „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski, 1998), W. Friedkieno siaubo filmą „Egzorcistas“ (Exorcist, 1973) ir W. Wylerio romantinę komediją „Kaip pavogti milijoną“ (How to Steal a Million, 1966). Seansus organizuoja kino naujienų portalas KINFO.LT.
RU
"Список Шиндлера" Спилберга впервые на экранах литовских кинотеатров. Показ фильма будет производится только 13 марта в „Forum Cinemas“ в Вильнюсе и в Каунасе.
Билеты можно приобрести здесь
Дополнительная информация
Анонс фильма
2019m. vasario 28d.
Bendras Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrities ir Ukmergės bendruomenių pirmininkų pareiškimas
LT
Vasario 26 d. įvyko LŽB konferencija, kurioje buvo sprendžiamas pagrindinis ir vienintelis klausimas - naujos Įstatų redakcijos priėmimas. Po ilgų ir produktyvių diskusijų nauja redakcija nebuvo priimta, nes kai kurių delegatų nuomone, naujoje redakcijoje yra pažeidžiamos regioninių bendruomenių bei jų narių teisės ir galimybės dalyvauti LŽB veikloje. Tikimės, kad darbas, kuriant naują redakciją, bus tęsiamas, bei bus atsižvelgta į konferencijos delegatų pastabas.
Siekiant parengti pasiūlymus tikslu juos įtraukti į naują Įstatų redakciją, kviečiame visus bendruomenių narius dalyvauti rengiant pasiūlymus ir pateikti juos regioninių bendruomenių taryboms tolesniam aptarimui.
Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrities ir Ukmergės bendruomenių pirmininkai.
RU
26 февраля состоялась конференция ЛЖБ, основным и единственным вопросом которой было принятие новой редакции устава. После длительных и продуктивных дискуссий новая редакция не была принята, так как по мнению части делегатов, новая редакция ущемляет права и возможности участия в работе ЛЖБ региональных общин и их членов. Надеемся, что работа над новой редакцией устава будет продолжена и будут учтены замечания, высказанные делегатами конференции.
Для выработки предложений, с целью включения их в новую редакцию устава, предлагаем членам всех общин принять участие в выработке предложений и подачи их в советы региональных общин для дальнейшего обсуждения.
председатели Вильнюсской, Клайпедской, Укмергской и Шяуляйского округа общин
Vasario 26 d. įvyko LŽB konferencija, kurioje buvo sprendžiamas pagrindinis ir vienintelis klausimas - naujos Įstatų redakcijos priėmimas. Po ilgų ir produktyvių diskusijų nauja redakcija nebuvo priimta, nes kai kurių delegatų nuomone, naujoje redakcijoje yra pažeidžiamos regioninių bendruomenių bei jų narių teisės ir galimybės dalyvauti LŽB veikloje. Tikimės, kad darbas, kuriant naują redakciją, bus tęsiamas, bei bus atsižvelgta į konferencijos delegatų pastabas.
Siekiant parengti pasiūlymus tikslu juos įtraukti į naują Įstatų redakciją, kviečiame visus bendruomenių narius dalyvauti rengiant pasiūlymus ir pateikti juos regioninių bendruomenių taryboms tolesniam aptarimui.
Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių apskrities ir Ukmergės bendruomenių pirmininkai.
RU
26 февраля состоялась конференция ЛЖБ, основным и единственным вопросом которой было принятие новой редакции устава. После длительных и продуктивных дискуссий новая редакция не была принята, так как по мнению части делегатов, новая редакция ущемляет права и возможности участия в работе ЛЖБ региональных общин и их членов. Надеемся, что работа над новой редакцией устава будет продолжена и будут учтены замечания, высказанные делегатами конференции.
Для выработки предложений, с целью включения их в новую редакцию устава, предлагаем членам всех общин принять участие в выработке предложений и подачи их в советы региональных общин для дальнейшего обсуждения.
председатели Вильнюсской, Клайпедской, Укмергской и Шяуляйского округа общин
2019m. vasario 28d.
POLIN Museum Film Call
POLIN - польский музей еврейской истории в Варшаве приглашает создателей фильмов поучаствовать в конкурсе на лучший короткометражный фильм об еврейских общинах , у которых есть польские корни
RU
POLIN - польский музей еврейской истории в Варшаве приглашает создателей фильмов поучаствовать в конкурсе на лучший короткометражный фильм об еврейских общинах , у которых есть польские корни
EN
Application deadline: 31 August 2019
POLIN Museum Film Call
POLIN Museum of the History of Polish Jews is launching an international competition for short films about Jewish communities with roots in the historic territories of Poland.
The fourteen shortlisted films about Jewish communities living today in North America, Latin America, Europe, Australia, South Africa, Israel, and Poland will be featured in an epilogue to POLIN Museum’s multimedia narrative exhibition, which is dedicated to the 1000-year history of Polish Jews.
The films should reflect the connection of these communities to the heritage of Polish Jews. They may focus on stories of individuals, families, organizations, communities, events, or objects that carry special meanings.
Films of about 5 minutes in length may be based on interviews, documentary and archival material, home video, animation, or video art, among others.
An international jury will select the finalists.
Deadline for applications (logline, synopsis, treatment): 31 August 2019.
Anouncement of winners: October 2019.
Each of the fourteen finalist will receive up to 56,000 PLN (about 15,000 USD) to produce a short film, the amount depending on the project.
Contact: filmcall@polin.pl
» APPLICATION FORM
» READ MORE
POLIN Museum is dedicated to fostering dialogue in the spirit of mutual understanding and respect. Since its opening in 2013, more than 3 million visitors from across the globe have passed through its doors. In 2016, POLIN Museum won the European Museum of the Year Award and the European Museum Academy Prize.
POLIN - польский музей еврейской истории в Варшаве приглашает создателей фильмов поучаствовать в конкурсе на лучший короткометражный фильм об еврейских общинах , у которых есть польские корни
EN
Application deadline: 31 August 2019
POLIN Museum Film Call
POLIN Museum of the History of Polish Jews is launching an international competition for short films about Jewish communities with roots in the historic territories of Poland.
The fourteen shortlisted films about Jewish communities living today in North America, Latin America, Europe, Australia, South Africa, Israel, and Poland will be featured in an epilogue to POLIN Museum’s multimedia narrative exhibition, which is dedicated to the 1000-year history of Polish Jews.
The films should reflect the connection of these communities to the heritage of Polish Jews. They may focus on stories of individuals, families, organizations, communities, events, or objects that carry special meanings.
Films of about 5 minutes in length may be based on interviews, documentary and archival material, home video, animation, or video art, among others.
An international jury will select the finalists.
Deadline for applications (logline, synopsis, treatment): 31 August 2019.
Anouncement of winners: October 2019.
Each of the fourteen finalist will receive up to 56,000 PLN (about 15,000 USD) to produce a short film, the amount depending on the project.
Contact: filmcall@polin.pl
» APPLICATION FORM
» READ MORE
POLIN Museum is dedicated to fostering dialogue in the spirit of mutual understanding and respect. Since its opening in 2013, more than 3 million visitors from across the globe have passed through its doors. In 2016, POLIN Museum won the European Museum of the Year Award and the European Museum Academy Prize.
2019m. vasario 17d.
Anapus čia ir dabar. Dovydas Kacas – jidiš tyrinėtojas
|
LT
Vilniuje dar egzistuoja Jidiš paveldą sauganti sala – Dovydo Kaco butas. Svečiuodamiesi pas jį pristatome laidą ne tik apie Jidiš, bet ir apie mus – kodėl Kacui atrodo, kad Lietuva kartais siekia perkelti Holokaustą į jį menkinantį naują kontekstą RU В Вильнюсе до сих пор существует остров наследия идиш - квартира Давида Каца. Побывав в гостях у него, мы представляем передачу не только об идише, но и о нас - почему Кацу кажется, что Литва иногда стремится перенести Холокост в новый контекст, который преуменьшает его значение? |
2019m. sausio 23d.
Jubilejinis Liovos Taico Tyrnyras vasario 10d.
|
LT
Gerbiamieji Vilniaus žydų bendruomenės nariai ir draugai! 2019m. vasario 10 d. Šiaulių mieste rengiamas jubiliejinis sporto turnyras, skirtas Liovos Taico atminimui. Vilniaus žydų bendruominė dalyvauja krepšinio, stalo teniso ir šachmatų varžybose. Kiekvienas norintis dalyvauti arba palaikyti komandas, prašome registruotis. Registracija yra būtina. Rašykite info@vilner.lt arba skambinkite Danieliui 862076724 RU Уважаемые члены вильнюсской общины и их друзья! 10 февраля 2019 г. в г.Шяуляй пройдет юбилейный спортивный турнир, посвященный памяти Левы Тайца. Вильнюсская община выставляет команды для участия в соревнованиях по баскетболу , настольному теннису и шахматам.Каждый желающий может принять участие в этом мероприятии участником или болельщиком. Регистрация желающих обязательна. О своем намерении поддержать вильнюсскую общину своим участием сообщите Даниэлю по тел 862076724 или напишите письмо по адресу info@vilner.lt |
2019 m. sausio 20d.
Spektaklis "mamki" (rusų kalba) vasario 24d.
|
LT Prėjusį birželį, beveik, po trisdešimties metų atkurto Klaipėdos žydų bendruomenės teatro „Šatil” premjerinis spektaklis „Mamulės“, pagal A. Kotliar (Majos Tarachovskajos) pjesę, sulaukė ir rusakalbių, kuriems trūksta kokybiškos kultūros projektų gimtąja kalba, ir uostamiesčio teatralų dėmesio, – organizatoriai paskelbė tris papildomus vaidinimus. Rudenį spektaklis buvo atrinktas į tarptautinį festivalį „Teatralnayja Baltika” Rygoje bei tapo Lietuvos mėgėjų teatrų šventės – apžiūros „Atspindžiai” laureatu. Ir labai simboliška, kad pirmasis klaipėdiečių pasirodymas sostinėje įvyks “Lėlės” teatre Arklių g. 5, pastate, kuris užima išskirtinę vietą Lietuvos žydų (ir ne tik) istorijoje – būtent čia karo metu veikė Vilniaus geto teatras. Pjesė „Mamulės” („Мамки”) apie šiandienos įvykius Ukrainoje yra labai populiari ir ne kartą pastatyta užsienyje. Pagaliau pirmą kartą ji rampos šviesą išvydo ir gimtojoje Klaipėdoje, o spektaklyje vieną iš vaidmenų sukūrė pati autorė. Ši pjesė ne apie politiką — ji apie meilę. Apie begalinę motinų meilę sūnums. Apie didelę sūnų meilę savo mamulėm. Apie draugystę, apie užuojautą, apie tai, kad jeigu kam ir lemta sustabdyti karą — tai tik moterims, motinom, kadangi negali motinos laidoti savo vaikų. Pjesė apie tai, kaip išgyventi ir išlikti žmonėmis, kaip nenusiristi iki buitinio nacionalizmo, kaip pakilti virš neapykantos ir pamatyti šviesą, netgi ten, kur jos beveik neliko. Veiksmas klostosi Ukrainoje mūsų dienomis. Vyksta pats tikriausias karas ir viskas susimaišė šitame sūkuryje: skausmas, baimė, meilė, prisirišimas. Apšaudymų metu trys moterys, trys draugės sėdi sename rūsyje. Viena iš jų ukrainietė Oksana, kita - rusė Nataša ir žydė Sonia. Moterys gyveno vienoje gatvėje, užaugo kartu ir visą laiką draugavo. Net savo berniukus pavadino vienu vardu — Aleksandras. Kad atskirtų kiekvieną, šaukdavo juos skirtingai: Saško, Saša ir Aleksas. 2014 metais prasidėjo karas ir miestelis, kuriame gyveno draugės, atsidūrė karo veiksmų zonoje. Neperskiriamos draugės pradėjo pyktis, nes Saško, Oksanos sūnus užsirašė tarnauti į Ukrainos kariuomenę, o Natašos sūnus perėjo į kitą barikadų pusę. Greičiausiai, trys draugės taip ir liktų priešėmis, jeigu ne meilė viena kitai, kartu užaugintiems vaikams ir Tėvynei. Režisierius Nerijus Gedminas Vaidmenis atlieka: Sonia – Maja Tarachovskaja, Natalija – Jelena Kogan, Oksana – Irina Aleksejenko. Scenografija – Ilja Kogan. Pirkti bilietus čia Daugiau informacijos telefonu +37067197739 ir el. paštu: kultura@vilner.lt RU Столетие создания литовского государства было отмечено множеством значимых культурных событий. Не потерялось в их ряду и возрождение самодеятельного еврейского театра «Шатиль», организованного при Клайпедской еврейской общине. В июне прошлого года, после почти тридцатилетнего перерыва, Клайпедский еврейский театр Шатиль, премьерой спектакля «МАМКИ», по пьесе А. Котляр (Майя Тараховская), не оставил равнодушной не только русскоязычную публику, но вызвал ажиотаж среди всех театралов портового города. Осенью спектакль был отобран для международного фестиваля «Театральная Балтика» в Риге и стал лауреатом фестиваля любительских театров Литвы «АTSPIDŽIAI». И очень символично, что первый спектакль клайпедчан в столице состоится в театре «LĖLĖ», Arklių g. 5, в здании, которое занимает исключительное место в истории литовских евреев (и не только) - именно здесь во время войны действовал Вильнюсский театр гетто. Спектакль «Мамки» о сегодняшних событиях в Украине очень популярен и был поставлен несколько раз за рубежом. Наконец, впервые он увидел свет рампы в своей родной Клайпеде, и в спектакле одна из ролей была создана самим автором. Эта пьеса не о политике – она о любви. О вселенской любви матерей к своим сыновьям. Об огромной любви сыновей к своим мамкам. О дружбе, о сострадании, о том, что если кому и дано останавливать войны – так это только женщинам, матерям, ибо не должны матери хоронить своих детей. Пьеса о том, как выжить и остаться людьми, как не скатиться до бытового национализма, как вознестись над ненавистью и увидеть Свет даже там, где его почти не осталось. Действие происходит в Украине. Наше время. Идёт самая настоящая война и всё смешалось в этой круговерти: боль, страх, любовь, привязанности. Три женщины, три подруги сидят в старом погребе во время бомбёжки. Одна из них украинка (Оксана), одна русская (Наталья) и одна еврейка (Соня). Женщины жили на одной улице, выросли вместе, всегда дружили. Окончили школу и их пути разошлись: Соня поступила в институт и стала товароведом, Наталья – учителем, а Оксана не училась – родила мальчика. Потом сын родился и у Наташи, потом у Сони. Всех мальчишек назвали одним именем – Александр. Чтобы не путать детей, имена произносились по-разному: Сашко, Саша и Алекс. В 2014 году началась война и городок, где жили подруги, оказался в зоне боевых действий. С началом войны неразлучные подруги стали ссориться, поскольку Сашко, сын Оксаны, пошёл служить в АТО, а Наташин сын встал по другую сторону баррикад. Скорее всего, так бы и остались врагами три подруги, если бы не любовь друг к другу, к детям, которых растили вместе, к Родине. Режисёр Нериюс Гедминас В ролях: Соня – Майя Тараховская; Наталья – Елена Коган; Оксана – Ирина Алексеенко Сценограф – Илья Коган Билеты продаются здесь Дополнительная информация по тел. +37067197739 и эл. почте: kultura@vilner.lt |
2019 m. sausio 17d.
Limmud Baltics
|
LT
„Limmud“ surinks daugiau nei 200 dalyvių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, o taip pat svečius iš Europos šalių, Izraelio ir Jungtinių Valstijų. Jūsų laukia daugiau nei 60 paskaitų, meistriškumo klasių ir pasirodymų, vakaro pramoginė programa, taip pat šiltą atmosferą „Limmud“! „Limmud“ yra unikalus tuo, kad jis surenka visą žydų judėjimo ir požiūrių spektrą - jaunus ir suaugusius, pasaulietiškus ir besilaikančius religinių tradicijų, „pažengusius“ žydų disciplinų žinovus ir tuos, kurie turi tik apytikliai yra susipažnę su žydų kultūra ir tradicijomis. Registruotis galima, paspaudus nurodą https://bit.ly/2F2uoXH. Jei jau esate su mumis, pakvieskite savo draugus dalyvauti „Limmud“! Jūs galite sekti naujienas ir programos atnaujinimus mūsų interneto svetainėje www.limmudbaltics.eu , taip pat Facebook puslapyje. Papildoma informacija: El. paštas: info@limmudbaltics.eu Laukiame Jūsų! RU Лиммуд соберет более 200 участников из Эстонии, Латвии, Литвы, а также гостей из стран Европы, Израиля и США. Вас ждет более 60 лекций, мастер-классов и выступлений, вечерняя развлекательная программа, а также теплая атмосфера Лиммуда! Уникальность Лиммуда в том, что он собирает весь спектр еврейских течений и взглядов – молодых и взрослых, светских и соблюдающих, «продвинутых» в еврейских дисциплинах и тех, кто имеет лишь приблизительное представление о еврейской культуре и традиции. Регистрация открыта по ссылке: https://bit.ly/2F2uoXH. Если Вы уже с нами, приглашайте друзей принять участие в Лиммуде! Вы можете следить за новостями и обновлениями программы на нашем сайте www.limmudbaltics.eu, а также на странице вFacebook. Дополнительная информация: Э-почта: info@limmudbaltics.eu Ждем вас |
2018 m. lapkričio 1 d.
Skelbiama registracija į vaikų Žiemos stovyklą Amehaye 2018
Skelbiama registracija į vaikų Žiemos stovyklą Amehaye 2018
|
Kviečiame visus 7-17 metų vaikus ir jaunimą dalyvauti tradicinėje žydų vaikų stovykloje "Amehaye", kuri vyks gruodžio 23-29 dienomis Dubingiuose (viešbutyje "ORO Dubingiai"). Jos programą ruošia klubo "Gamadim" ir "Knafaim" madrichai ir ilgamečiai buvusio klubo "Ilan" vadovai.
Kviečiame apsilankyti stovyklos puslapyje ir peržiūrėti stovyklos istoriją: https://www.amehaye.lt/ Registracija ir platesnė informacija el. paštu info@vilner.lt arba telefonu +37065996690 (galima palikti ir SMS žinutę su tekstu "Žiemos stovykla" ir Jums tiesiog perskambinsime). DĖMESIO: Registruojantis ir apmokant dalyvavimą stovykloje lapkričio 4-6 dienomis taikoma ypatinga nuolaida - stovyklos kaina 120 Eurų vaikui (20 Eurų už parą), tačiau nuolaida suteikiama tik ribotam skaičiui dalyvių pagal registracijos ir apmokėjimo pirmumą. Registruojantis ir apmokant vėliau, bet iki gruodžio 1 d., kaina vaikui 165 Eurai, o antram vaikui iš šeimos - 145 eurai. Po gruodžio 1 d. - kaina 180 eurų. Registracija bus baigta gruodžio 15 dieną. Galintys ir norintys padėti organizatoriams pakviesti kuo daugiau vaikų kviečiami sumokėti pilną stovyklos kainą - 430 eurų vaikui. |
Žydų bendruomenių narių vaikai ir anūkai negalintys dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje sumokėti stovyklautojo mokesčio kviečiami taip pat registruotis iki lapkričio 10 d. - pinigai netaps kliūtimi vaikui dalyvauti mūsų stovykloje!
Nurodytos stovyklos kainos su nuolaida yra žydų bendruomenių narių vaikams ir anūkams. Visus kitus kviečiame taip pat registruotis, o papildomą informaciją suteiksime registracijos procese.
Nurodytos stovyklos kainos su nuolaida yra žydų bendruomenių narių vaikams ir anūkams. Visus kitus kviečiame taip pat registruotis, o papildomą informaciją suteiksime registracijos procese.
2018 m. spalio 31 d.
Kviečiame į Elen Janovskajos ir Elos Pavinskienės juvelyrikos parodos atidarymą
Kviečiame į Elen Janovskajos ir Elos Pavinskienės juvelyrikos parodos atidarymą
|
Paroda vyks lapkričio 6 d., Vilniuje, "VILNESIS" galerijoje, esančioje Dominikonų g. 7/20.
Proda truks iki gruodžio 3 d. Elen Janovskaja ir Ela Pavinskienė galerijoje „Darijaus papuošalai“ pradėjo mokytis juvelyrikos 2005 metais. Mokymosi metu joms buvo suteiktos I, II ir III laipsnio juvelyro kategorijos. Dar besimokydamos studijoje - galerijoje „Darijaus papuošalai“ Elen Janovskaja ir Ela Pavinskienė pradėjo dalyvauti tarptautiniuose juvelyrikos konkursuose, organizuotuose „Amber trip“ mugės metu, kasmet pateikdamos naujus ir vis įspūdingesnius papuošalus. Juvelyrės aktyviai dalyvauja Sostinės dienose, Tautų mugėse pristatydamos spalvingas sages, auskarus, žiedus, patraukiančius dėmesį formų įvairove. 2014 m. Elen Janovskaja ir Ela Pavinskienė tapo LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGOS VILNIAUS BENDRIJOS narėmis, o 2015 m. joms buvo suteiktas meno kūrėjų statusas. |
2018 m. spalio 31 d.
Kviečiame į VŽB Art studijos tapytojų-megėjų parodą
Kviečiame į VŽB Art studijos tapytojų-megėjų parodą
2018 m. spalio 24 d.
Kviečiame norinčius mokytis tapybos į VŽB Art studiją
Kviečiame norinčius mokytis tapybos į VŽB Art studiją
|
Vilniaus žydų bendruomenė kviečia mėgstančius piešti ir tapyti, pradedančiuosius ir pažengusius, prisijungti prie linksmo tapytojų megėjų būrio ir mokytis kartu VŽB Art studijoje šeštadienio, sekmadienio arba pirmadienio rytais (11-14 h), Žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3).
Studijos dėstytoja - dailininkė Ieva Skauronė, nuo 2008 m. dėstanti Vilniaus Dailės Akademijoje, Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedroje, kompozicijos kursą freskos-mozaikos specializacijos studentams. Nuo 2011 m. dėstytoja yra Slovakijos dailininkų sąjungos (UBS) narė. Nuo 2012 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. VŽB Art studija vienija žydų menininkus megėjus, kurie kartu mokosi ir tobulėja, dalyvauja menininkų megėjų parodose, organizuoja paramos aukcionus, keliauja į įsimintus vasaros plenerus. |
Kviečiame VŽB narius ir draugus mokytis ir mėgautis tapyba kartu!
Registracija ir papildoma informacija:
Elen - el.p. elen.janovskaja@gmail.com
Tel. +37065502610
Registracija ir papildoma informacija:
Elen - el.p. elen.janovskaja@gmail.com
Tel. +37065502610
2018 m. spalio 19 d.
Kviečiame į kas savaitinius jidiš skaitymų vakarus
Kviečiame į kas savaitinius jidiš skaitymų vakarus
Vilniaus žydų bendruomenė pradeda kas savaitinius Jidiš skaitymų vakarus!
Užsiėmimai vyks trečiadieniais 18:00 – 19:30, Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių 3, Vilniuje (pradžia jau šį trečiadienį, spalio 24 d.).
Vilniaus žydų bendruomenė džiaugiasi turėdama galimybę pakviesti į jau 20 metų vykstančius Jidiš skaitymų vakarus, kurių sumanytojas ir nuolatinis vedėjas yra profesorius Dovid Katz.
Kiekvienas užsiėmimas yra pradedamas ikikarinio Vilniaus laikraščio skaitymais, supažindinant susirinkusiuosius ne tik su kalbos grožiu, bet ir nukeliant juos į Šiaurės Jeruzalės gyvavimo laikotarpį. Vėliau skaitomi literatūriniai tekstai.
Visi skaitantys jidiš kalba yra kviečiami, bet laukiami ir nemokantys skaityti, tačiau norintys paklausyti jidiš kalbos skambesio.
Užsiėmimų kalba yra jidiš.
Kaip sakydavo Vilniaus žydai, vien tik jidiš kalbos girdėjimas yra naudingas sveikatai, tad laukiame Jūsų visų!:)
Vilnius Jewish Community Launches 20th Year of the Weekly Yiddish Reading Circle
Wednesday evenings 6 to 7:30 PM at Mėsinių 3 in Vilnius Old Town
Starting Wednesday evening 24 October 2018
The Vilnius Jewish Community (VJC) is delighted to announce the start of the 20th consecutive year of the Yiddish Literary Reading Circle, founded by Professor Dovid Katz at our community in the autumn of 1999 and continued by him each year since then. Each week’s session starts with a different prewar genuine Vilna Yiddish newspaper, giving the flavor of the daily Jewish life of our city as it once was. Then the group moves on to a Yiddish literary text. Whoever can read (at any level) is invited to read. But if you do not read Yiddish (or prefer to just listen), you are most welcome to come and someone will whisper the meanings in your year. Only Yiddish is spoken in the group but if you are just getting started in Yiddish, you will still feel at home — “listening to Yiddish is good for your health”.
Everybody Welcome!
PHOTO: Menke Katz Collection (Vilnius)
Užsiėmimai vyks trečiadieniais 18:00 – 19:30, Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių 3, Vilniuje (pradžia jau šį trečiadienį, spalio 24 d.).
Vilniaus žydų bendruomenė džiaugiasi turėdama galimybę pakviesti į jau 20 metų vykstančius Jidiš skaitymų vakarus, kurių sumanytojas ir nuolatinis vedėjas yra profesorius Dovid Katz.
Kiekvienas užsiėmimas yra pradedamas ikikarinio Vilniaus laikraščio skaitymais, supažindinant susirinkusiuosius ne tik su kalbos grožiu, bet ir nukeliant juos į Šiaurės Jeruzalės gyvavimo laikotarpį. Vėliau skaitomi literatūriniai tekstai.
Visi skaitantys jidiš kalba yra kviečiami, bet laukiami ir nemokantys skaityti, tačiau norintys paklausyti jidiš kalbos skambesio.
Užsiėmimų kalba yra jidiš.
Kaip sakydavo Vilniaus žydai, vien tik jidiš kalbos girdėjimas yra naudingas sveikatai, tad laukiame Jūsų visų!:)
Vilnius Jewish Community Launches 20th Year of the Weekly Yiddish Reading Circle
Wednesday evenings 6 to 7:30 PM at Mėsinių 3 in Vilnius Old Town
Starting Wednesday evening 24 October 2018
The Vilnius Jewish Community (VJC) is delighted to announce the start of the 20th consecutive year of the Yiddish Literary Reading Circle, founded by Professor Dovid Katz at our community in the autumn of 1999 and continued by him each year since then. Each week’s session starts with a different prewar genuine Vilna Yiddish newspaper, giving the flavor of the daily Jewish life of our city as it once was. Then the group moves on to a Yiddish literary text. Whoever can read (at any level) is invited to read. But if you do not read Yiddish (or prefer to just listen), you are most welcome to come and someone will whisper the meanings in your year. Only Yiddish is spoken in the group but if you are just getting started in Yiddish, you will still feel at home — “listening to Yiddish is good for your health”.
Everybody Welcome!
PHOTO: Menke Katz Collection (Vilnius)
2018 m. spalio 17 d.
Kviečiame mokytis žaisti šachmatais
Kviečiame mokytis žaisti šachmatais
|
Vilniaus žydų bendruomenė kviečia į šachmatų užsiėmimus su FIDE sertifikuotu treneriu Laimonu Kudžma.
Laukiame vaikų ir suaugusių, o taip pat pradedančiųjų ir pažengusių šachmatininkų. Pirmas pažintinis susitikimas jau šį šeštadienį 12:00 Vilniaus žydų kultūros ir informacijos centre (Mėsinių g. 3). Registracija ir daugiau informacijos el. paštu: info@vilner.lt. |
2018 m. spalio 15 d.
How many courts are required to return peace and justice to the Jewish community of Lithuania?
How many courts are required to return peace and justice to the Jewish community of Lithuania?
|
For more than a year now, since Faina Kukliansky has scandalously extended her chairmanship of the Lithuanian Jewish (Litvak) community, she has lost all the courts in which her opponent was the Vilnius Jewish community(VJC).
Any of legal tricks used have helped, including appeals for the removal of judges, the replacement of a personal lawyer one day before the court, permanent requests for postponement of court hearings. Three different judges, dealing with three different cases, at three different periods of time have decided the same - Faina Kukliansky is in every of the cases not right: |
1. On December 21, 2017 The Court of Vilnius City District ruled: to confirm the claim of the Vilnius Jewish community entirely to cancel the decision of the Board of the Lithuanian Jewish (Litvak) Community made on April 19, 2017 which ruled that all regional Jewish communities should have 1 vote (delegate) also to cancel all the decisions adopted by the Conference of the Lithuanian Jewish (Litvak) community in July, 2017, regarding the election of the chairman and board members. The Court has decided that the Lithuanian Jewish (Litvak) community has to cover to Vilnius Jewish Community the representation of the lawyer and other legal expenses.
2. On September 18, 2018 The Court of Vilnius City District ruled: to reject the claim of Faina Kukliansky and six other people, in which the applicants have requested that all decisions made by the Conference of Vilnius Jewish community on May 24, 2017, would be cancelled and that the Conference would be found unlawful. The Court also ordered the applicants to pay the costs of the litigation and proceedings.
3. On October 3, 2018 The Court of Vilnius City District ruled: to obliged the defendant Faina Kukliansky to transfer and return the documents and property of the Vilnius Jewish Community to the applicant - Vilnius Jewish Community. The Court has determined a fine on Faina Kukliansky for each day of non-execution if she fails to comply the decision of the Court within the prescribed time frame. The Court has also ordered Faina Kukliansky to pay the expenses of the representation of the lawyer and other legal expenses for the benefit of the Vilnius Jewish Community.
Nevertheless, Faina Kukliansky is taking all the opportunities “to chair” as much as possible longer; using the title of Chair of the Lithuanian Jewish Community, to appear in public events and in the headlines of mass media; to distribute funds of the Good Will Foundation, as well as places in the synagogue closer to the visiting prime minister of Israel or Pope, while his prayer at the monument for the Ghetto Victims; and even to divide the places in the Vilnius Jewish Cemetery.
However the day is coming when the court bailiff will be knocking to the door of F.Kukliansky's office, demanding to execute the decision of the Court - to hand over hidden documents to the Jewish community of Vilnius, to stop shamefully ignore the largest Jewish community in Lithuania, the Vilnius Jewish Community, just because F. Kukliansky does not like the democratically elected new chairman of the community.
And most importantly, what Faina Kukliansky is mostly afraid, is to run the new elections of the chairman of the Lithuanian Jewish community in accordance with honest rules that have been in place for many years, taking into account the votes of all the Jews of Lithuania, and not the group of "close friends", dependent on the grace of the "chairman". We will undoubtedly witness the victory of justice, for which we have enough determination and patience.
However, several questions arise: is it not shameful that obvious and clear to everyone things, need to be proven in various courts by such efforts and resources that really have better ways of using? Should the issue of legitimacy of the Lithuanian Jewish community be solved by the Lithuanian courts? Why do judges need to spend their time studying the nuances of Jewish community management? Is it not clear to ourselves what is true and what is a lie or a misuse of authority? Based on the court decisions, as well as the petition regarding mistrust of the leadership of the Lithuanian Jewish Community, signed by the board members of regional Jewish communities and 500 members of the communities, we call to:
- to terminate all legal disputes;
- implement all Courts decisions passed to this day;
- to restore the fair and for many previous years existed procedure of voting in the Lithuanian Jewish community, according to which new elections in the Lithuanian Jewish Community would be held, so the Jewish community life could return back to normal.
No power and no benefits are worth the shame that is now falling on our community.
2. On September 18, 2018 The Court of Vilnius City District ruled: to reject the claim of Faina Kukliansky and six other people, in which the applicants have requested that all decisions made by the Conference of Vilnius Jewish community on May 24, 2017, would be cancelled and that the Conference would be found unlawful. The Court also ordered the applicants to pay the costs of the litigation and proceedings.
3. On October 3, 2018 The Court of Vilnius City District ruled: to obliged the defendant Faina Kukliansky to transfer and return the documents and property of the Vilnius Jewish Community to the applicant - Vilnius Jewish Community. The Court has determined a fine on Faina Kukliansky for each day of non-execution if she fails to comply the decision of the Court within the prescribed time frame. The Court has also ordered Faina Kukliansky to pay the expenses of the representation of the lawyer and other legal expenses for the benefit of the Vilnius Jewish Community.
Nevertheless, Faina Kukliansky is taking all the opportunities “to chair” as much as possible longer; using the title of Chair of the Lithuanian Jewish Community, to appear in public events and in the headlines of mass media; to distribute funds of the Good Will Foundation, as well as places in the synagogue closer to the visiting prime minister of Israel or Pope, while his prayer at the monument for the Ghetto Victims; and even to divide the places in the Vilnius Jewish Cemetery.
However the day is coming when the court bailiff will be knocking to the door of F.Kukliansky's office, demanding to execute the decision of the Court - to hand over hidden documents to the Jewish community of Vilnius, to stop shamefully ignore the largest Jewish community in Lithuania, the Vilnius Jewish Community, just because F. Kukliansky does not like the democratically elected new chairman of the community.
And most importantly, what Faina Kukliansky is mostly afraid, is to run the new elections of the chairman of the Lithuanian Jewish community in accordance with honest rules that have been in place for many years, taking into account the votes of all the Jews of Lithuania, and not the group of "close friends", dependent on the grace of the "chairman". We will undoubtedly witness the victory of justice, for which we have enough determination and patience.
However, several questions arise: is it not shameful that obvious and clear to everyone things, need to be proven in various courts by such efforts and resources that really have better ways of using? Should the issue of legitimacy of the Lithuanian Jewish community be solved by the Lithuanian courts? Why do judges need to spend their time studying the nuances of Jewish community management? Is it not clear to ourselves what is true and what is a lie or a misuse of authority? Based on the court decisions, as well as the petition regarding mistrust of the leadership of the Lithuanian Jewish Community, signed by the board members of regional Jewish communities and 500 members of the communities, we call to:
- to terminate all legal disputes;
- implement all Courts decisions passed to this day;
- to restore the fair and for many previous years existed procedure of voting in the Lithuanian Jewish community, according to which new elections in the Lithuanian Jewish Community would be held, so the Jewish community life could return back to normal.
No power and no benefits are worth the shame that is now falling on our community.
2018 m. spalio 10 d.
Kiek gi reikia teismų, kad grįžtų taika ir teisingumas į Lietuvos žydų bendruomenę?
Kiek gi reikia teismų, kad grįžtų taika ir teisingumas į Lietuvos žydų bendruomenę?
|
Per kiek daugiau nei metus nuo to laiko, kai Faina Kukliansky skandalingai pratęsė savo, kaip Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės, įgaliojimus, ji pralaimėjo VISUS TEISMUS, kuriuose jos oponente buvo Vilniaus žydų bendruomenė. Nepadėjo jokios teisinės gudrybės, įskaitant prašymus nušalinti teisėjus, asmeninio advokato pakeitimas likus dienai iki teismo posėdžio, nuolatiniai prašymai atidėti teismo posėdžius. Trys skirtingi teisėjai, skirtingu laiku, nagrinėdami tris skirtingas bylas, nustatė, kad Faina Kukliansky visais atvejais yra neteisi:
1. 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. Apylinkės Teismas priėmė sprendimą Vilniaus žydų bendruomenės ieškinį patenkinti visiškai: panaikinti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos 2017-04-19 d. posėdyje priimtą nutarimą, |
kuriuo nustatyta, kad 2017 m. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės konferencijoje visos regioninės žydų bendruomenės turi po 1 balsą (delegatą). Panaikinti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės, 2017-05-28 konferencijoje priimtus nutarimus dėl pirmininko ir tarybos narių išrinkimo. Priteisti iš atsakovo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės žyminio mokesčio bei advokato atstovavimo išlaidų Vilniaus žydų bendruomenės naudai.
2. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus m. Apylinkės Teismas priėmė sprendimą: atmesti F. Kukliansky ir dar šešių asmenų ieškinį, kur ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais visus 2017-05-24 Vilniaus žydų bendruomenės vykusioje konferencijoje priimtus sprendimus ir pripažinti konferenciją neteisėta. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
3. 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus m. Apylinkės Teismas priėmė sprendimą: įpareigoti atsakovę Fainą Kukliansky perduoti ieškovui Vilniaus žydų bendruomenei, Vilniaus žydų bendruomenės dokumentus bei turtą. Nustatyti atsakovei F. Kukliansky baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Priteisti iš atsakovės Fainos Kukliansky ieškovo Vilniaus žydų bendruomenės žyminio mokesčio bei advokato atstovavimo išlaidas Vilniaus žydų bendruomenės naudai.
Nepaisant to, F. Kukliansky naudoja visas galimybes, kad dar nors kiek "papirmininkautų", prisidengdama savo aukštų pareigų pavadinimu, pasirodytų valstybiniuose renginiuose ir visuomenės informavimo priemonių antraštėse, paskirstytų Geros Valios Fondo lėšas, vietas sinagogoje arčiau atvykstančio Izraelio premjero arba Popiežiaus, jam meldžiantis prie Geto aukų atminimo paminklo, ir net padalintų vietas Vilniaus žydų kapinėse.
Tačiau artėja diena, kai į F.Kukliansky kabineto duris pasibels teismo anstoliai, reikalaudami įvykdyti teismo nuosprendį, perduoti Vilniaus žydų bendruomenei ilgai slepiamus dokumentus, nustoti gėdingai ignoruoti pačią didžiausią Lietuvoje, Vilniaus žydų bendruomenę, tik dėl to, kad F. Kukliansky nepatinka demokratiškai išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas.
Ir svarbiausia, ko labiausiai bijo F. Kukliansky, tai pravesti naujus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimus pagal sąžiningas taisykles, kurios gyvavo jau daugelį metų, atsižvelgiant į visų Lietuvos žydų balsus, o ne grupelės “artimų”, priklausomų nuo "pirmininkės" malonės. Mes, be abejonės, sulauksime teisingumo pergalės, tam mums užteks tiek ryžto, tiek kantrybės.
Kyla klausimai: ar tai ne gėdinga, kad akivaizdžius visiems dalykus tenka tokiomis pastangomis įrodinėti įvairiose teismuose, eikvojant jėgas ir lėšas, kurioms tikrai yra geresnių panaudojimo būdų? Ar Lietuvos žydų bendruomenės legitimumo klausimą turi spręsti Lietuvos teismai? Kodėl teisėjai turi eikvoti savo laiką, aiškinantis žydų bendruomenės valdymo niuansus? Ar mums patiems neaišku, kas yra tiesa, o kas yra melas ir piktnaudžiavimas valdžia? Remiantis priimtais teismų sprendimais, o taip pat nepasitikėjimo LŽB vadovybe raštu, pasirašytu regioninių žydų bendruomenių valdybomis bei 500 bendruomenių narių, kviečiame:
- nutraukti visus teisinius ginčus;
- įgyvendinti visus šiai dienai priimtus teismų sprendimus;
- atstatyti ilgalaikę ir sąžiningą balsavimo Lietuvos žydų bendruomenėje tvarką, suorganizuoti naujus rinkimus ir tuo pačiu grąžinti žydų bendruomeninį gyvenimą į normalią vagą.
Jokia valdžia ir nauda neverti tos gėdos, kuri dabar užtraukiama ant mūsų bendruomenės.
Tekstas: https://sc.bns.lt/view/item/283391
2. 2018 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus m. Apylinkės Teismas priėmė sprendimą: atmesti F. Kukliansky ir dar šešių asmenų ieškinį, kur ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais visus 2017-05-24 Vilniaus žydų bendruomenės vykusioje konferencijoje priimtus sprendimus ir pripažinti konferenciją neteisėta. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
3. 2018 m. spalio 3 d. Vilniaus m. Apylinkės Teismas priėmė sprendimą: įpareigoti atsakovę Fainą Kukliansky perduoti ieškovui Vilniaus žydų bendruomenei, Vilniaus žydų bendruomenės dokumentus bei turtą. Nustatyti atsakovei F. Kukliansky baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Priteisti iš atsakovės Fainos Kukliansky ieškovo Vilniaus žydų bendruomenės žyminio mokesčio bei advokato atstovavimo išlaidas Vilniaus žydų bendruomenės naudai.
Nepaisant to, F. Kukliansky naudoja visas galimybes, kad dar nors kiek "papirmininkautų", prisidengdama savo aukštų pareigų pavadinimu, pasirodytų valstybiniuose renginiuose ir visuomenės informavimo priemonių antraštėse, paskirstytų Geros Valios Fondo lėšas, vietas sinagogoje arčiau atvykstančio Izraelio premjero arba Popiežiaus, jam meldžiantis prie Geto aukų atminimo paminklo, ir net padalintų vietas Vilniaus žydų kapinėse.
Tačiau artėja diena, kai į F.Kukliansky kabineto duris pasibels teismo anstoliai, reikalaudami įvykdyti teismo nuosprendį, perduoti Vilniaus žydų bendruomenei ilgai slepiamus dokumentus, nustoti gėdingai ignoruoti pačią didžiausią Lietuvoje, Vilniaus žydų bendruomenę, tik dėl to, kad F. Kukliansky nepatinka demokratiškai išrinktas naujas bendruomenės pirmininkas.
Ir svarbiausia, ko labiausiai bijo F. Kukliansky, tai pravesti naujus Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimus pagal sąžiningas taisykles, kurios gyvavo jau daugelį metų, atsižvelgiant į visų Lietuvos žydų balsus, o ne grupelės “artimų”, priklausomų nuo "pirmininkės" malonės. Mes, be abejonės, sulauksime teisingumo pergalės, tam mums užteks tiek ryžto, tiek kantrybės.
Kyla klausimai: ar tai ne gėdinga, kad akivaizdžius visiems dalykus tenka tokiomis pastangomis įrodinėti įvairiose teismuose, eikvojant jėgas ir lėšas, kurioms tikrai yra geresnių panaudojimo būdų? Ar Lietuvos žydų bendruomenės legitimumo klausimą turi spręsti Lietuvos teismai? Kodėl teisėjai turi eikvoti savo laiką, aiškinantis žydų bendruomenės valdymo niuansus? Ar mums patiems neaišku, kas yra tiesa, o kas yra melas ir piktnaudžiavimas valdžia? Remiantis priimtais teismų sprendimais, o taip pat nepasitikėjimo LŽB vadovybe raštu, pasirašytu regioninių žydų bendruomenių valdybomis bei 500 bendruomenių narių, kviečiame:
- nutraukti visus teisinius ginčus;
- įgyvendinti visus šiai dienai priimtus teismų sprendimus;
- atstatyti ilgalaikę ir sąžiningą balsavimo Lietuvos žydų bendruomenėje tvarką, suorganizuoti naujus rinkimus ir tuo pačiu grąžinti žydų bendruomeninį gyvenimą į normalią vagą.
Jokia valdžia ir nauda neverti tos gėdos, kuri dabar užtraukiama ant mūsų bendruomenės.
Tekstas: https://sc.bns.lt/view/item/283391
2018 m. spalio 5 d.
Informacinis pranešimas
Informacinis pranešimas
|
Vilniaus žydų bendruomenė informuoja dėl teisinių ginčų su Lietuvos žydų bendruomene.
Šiai dienai teismai nustatė: 1. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Taryba ir jos pirmininkė Faina Kukliansky yra išrinkti neteisėtai. 2. Vilniaus žydų bendruomenės Konferencija ir joje priimti sprendimai, tame tarpe ir pirmininkas Simonas Gurevičius bei Valdyba yra išrinkti teisėtai. 3. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas ir Valdyba yra teisėtai registruoti Registrų Centre |
4. Buvusi Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky neteisėtai iki šiol neperduoda teisėtai išrinktiems Vilniaus žydų bendruomenės valdymo organams buhalterinių ir kitų Vilniaus žydų bendruomenės dokumentų bei turto.
Detalesnė informacija bus pateikta artimiausiu metu.
Šabat Šalom!
Detalesnė informacija bus pateikta artimiausiu metu.
Šabat Šalom!
2018 m. rugsėjo 28 d.
ANA GLANTZ-MARGULIS „OBUOLIAI“ pagal D. Rubinos apsakymą (Izraelis, teatras „Lestnica“)
ANA GLANTZ-MARGULIS „OBUOLIAI“ pagal D. Rubinos apsakymą (Izraelis, teatras „Lestnica“)
|
80-ųjų pradžioje, "stagnacijos" laikotarpyje, jauna rašytoja atvažiuoja iš Taškento į Maskvą. Paskutinę vizito dieną ji įvykdo savo kolegai duotą pažadą – nuneša jo apsakymą į žydų žurnalo redakcija. Netikėtas susitikimas grąžina heroję į jos vaikystės dienas ir dar anksčiau ....
Su spektakliu "Obuoliai" aktorė dalyvavo teatro festivaliuose Ukrainoje, Suomijoje, Moldovoje, Izraelyje ir kitose šalyse. Už šį spektaklį 2018 m. aktorė gavo IV tarptautinio festivalio „Druskininkų vasaros teatro SANKRYŽA“ diplomą nominacijoje „Geriausias moters Vaidmuo“. |
Spektaklis vyks spalio 9 d. 19val. MI teatre (Trakų g. 9/1, Pranciškonų rūmai).
Vilniaus žydų bendruomenės nariams - kaina 10 Eurų. Platesnė informacija ir bilietų rezervacija el. paštu: kultura@vilner.lt
Vilniaus žydų bendruomenės nariams - kaina 10 Eurų. Platesnė informacija ir bilietų rezervacija el. paštu: kultura@vilner.lt
2018 m. rugsėjo 27 d.
Kviečiame į M. Ganapolskio knygos pristatymą
Kviečiame į M. Ganapolskio knygos pristatymą
|
Kviečiame į žymaus Ukrainos žurnalisto, Matvėjaus Ganapolskio knygos "Smailiki" pristatymą, kuris vyks rugsėjo 30 d. 12:30, Conti viešbutyje (Raugyklos g. 7).
Knygos pristatymo metu autorius pasakos apie žydų humorą ir dalinsis istorijomis, įkvėpusiomis jį parašyti savo knygą. Kviečiame dalyvauti. Renginys nemokamas, tačiau prašome apie savo dalyvavimą pranešti ir registruotis Facebooke arba parašyti mums į el.p. info@vilner.lt. |
2018 m. rugsėjo 27 d.
Vilniaus žydų bendruomenė kviečia į Jurijaus Freidcheimo paskaitų ciklą - „ Dievas ir žmogus“
Paskaitose lektorius palies šiuos aspektus:
а) evoliucijos klausimai (Čarlzo Darvino teorija);
b) judaizmo istorija (kaip žmogaus atramos sistema);
c) krikščionybės istorija (judaizmo ir krikščionybės antagonizmo priežastys);
d) dabartinė žmonių bendrijos būklė (apie ką byloja psichologų tyrimai);
e) holokausto priežastys.
Paskaitos vyks rusų kalba (esant tikslumo poreikiui, galimas pagrindinių vietų vertimas).
Paskaitos trukmė – 45 minutės.
Pirma paskaita įvyks 2018 m. spalio 6 d., 14. 30 val. Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3, Vilniuje.
Paskaitos nemokamos. Kviečiami visi norintys dalyvauti! Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iš anksto el.p. info@vilner.lt
Informacija apie paskaitoas bus skelbiama interneto svetainėje www.vilner.lt ir Vilniaus žydų bendruomenės puslapyje "Facebook".
Apie lektorių
Jurijus Freidcheimas gimė 1945 m. kovo 4 d. Kryme, tikinčiųjų žydų intelektualų šeimoje, evakuacijos metu. Lektoriaus šeimos šaknys siekia Vytauto Didžiojo laikus.
Vaikystę jis praleido specialiuose vaikų namuose, skirtuose vaikams, kurių tėvai buvo pripažinti tautos priešais. Vėliau dirbo turizmo ir alpinizmo srityje. Sunkiai susirgo, ilgai gydėsi, ko pasekoje neteko regėjimo.
Lektorius ilgai siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Savarankiškai studijavo filosofiją, psichologiją, tikybos istoriją bei holokausto istoriją. Šių studijų rezultatu tapo žmogaus atramos sistemų teorijos sukūrimas, kuria lektorius dalinasi savo paskaitų ciklose.
Vilniaus žydų bendruomenė kviečia į Jurijaus Freidcheimo paskaitų ciklą - „ Dievas ir žmogus“
Paskaitose lektorius palies šiuos aspektus:
а) evoliucijos klausimai (Čarlzo Darvino teorija);
b) judaizmo istorija (kaip žmogaus atramos sistema);
c) krikščionybės istorija (judaizmo ir krikščionybės antagonizmo priežastys);
d) dabartinė žmonių bendrijos būklė (apie ką byloja psichologų tyrimai);
e) holokausto priežastys.
Paskaitos vyks rusų kalba (esant tikslumo poreikiui, galimas pagrindinių vietų vertimas).
Paskaitos trukmė – 45 minutės.
Pirma paskaita įvyks 2018 m. spalio 6 d., 14. 30 val. Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3, Vilniuje.
Paskaitos nemokamos. Kviečiami visi norintys dalyvauti! Apie savo dalyvavimą prašome pranešti iš anksto el.p. info@vilner.lt
Informacija apie paskaitoas bus skelbiama interneto svetainėje www.vilner.lt ir Vilniaus žydų bendruomenės puslapyje "Facebook".
Apie lektorių
Jurijus Freidcheimas gimė 1945 m. kovo 4 d. Kryme, tikinčiųjų žydų intelektualų šeimoje, evakuacijos metu. Lektoriaus šeimos šaknys siekia Vytauto Didžiojo laikus.
Vaikystę jis praleido specialiuose vaikų namuose, skirtuose vaikams, kurių tėvai buvo pripažinti tautos priešais. Vėliau dirbo turizmo ir alpinizmo srityje. Sunkiai susirgo, ilgai gydėsi, ko pasekoje neteko regėjimo.
Lektorius ilgai siekė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Savarankiškai studijavo filosofiją, psichologiją, tikybos istoriją bei holokausto istoriją. Šių studijų rezultatu tapo žmogaus atramos sistemų teorijos sukūrimas, kuria lektorius dalinasi savo paskaitų ciklose.
2018 m. rugsėjo 23 d.
Džiaugiamės, kad kartu su pagrindine informacija apie Popiežiaus vizitą į Lietuvą,
tiek NY Times https://www.nytimes.com/…/europe/ap-eu-rel-baltics-pope.html ;
tiek US news https://www.usnews.com/news/world/articles/2018-09-22/pope-begins-baltics-pilgrimage-as-russia-threat-looms-large ;
tiek MSN https://www.msn.com/…/pope-begins-baltics-pilgri…/ar-AAAtrLH
ir dar daugelis kitų pasaulinių naujienų portalų ištransliavo labai aiškią Vilniaus žydų bendruomenės žinią pasauliui, kad nepaisant nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų, mes gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje viliamės nebus vietos pagarbai prie šių nusikaltimų prisidėjusiems žmonėms.
Dėkojame Associated Press už dėmesį video reportaže http://www.aparchive.com/search?startd=&endd=&allFilters=&query=lithuania+pope+preview&advsearchStartDateFilter=&advsearchEndDateFilter=&searchFilterHdSDFormat=All&searchFilterDigitized=All&searchFiltercolorFormat=All&searchFilteraspectratioFormat=All
Popiežius atkreipia pasaulio dėmesį į mūsų valstybės skaudulį, bet tik mūsų valstybė, visuomenė, pati gali padaryti pokytį - negarbinkime to nevertų, šlovinkime tikrus didvyrius bei neprikelkime sovietmečio monstrų stovinčių ant bendrapiliečių kaulų.
Džiaugiamės, kad kartu su pagrindine informacija apie Popiežiaus vizitą į Lietuvą,
tiek NY Times https://www.nytimes.com/…/europe/ap-eu-rel-baltics-pope.html ;
tiek US news https://www.usnews.com/news/world/articles/2018-09-22/pope-begins-baltics-pilgrimage-as-russia-threat-looms-large ;
tiek MSN https://www.msn.com/…/pope-begins-baltics-pilgri…/ar-AAAtrLH
ir dar daugelis kitų pasaulinių naujienų portalų ištransliavo labai aiškią Vilniaus žydų bendruomenės žinią pasauliui, kad nepaisant nacizmo ir stalinizmo nusikaltimų, mes gyvename Nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje viliamės nebus vietos pagarbai prie šių nusikaltimų prisidėjusiems žmonėms.
Dėkojame Associated Press už dėmesį video reportaže http://www.aparchive.com/search?startd=&endd=&allFilters=&query=lithuania+pope+preview&advsearchStartDateFilter=&advsearchEndDateFilter=&searchFilterHdSDFormat=All&searchFilterDigitized=All&searchFiltercolorFormat=All&searchFilteraspectratioFormat=All
Popiežius atkreipia pasaulio dėmesį į mūsų valstybės skaudulį, bet tik mūsų valstybė, visuomenė, pati gali padaryti pokytį - negarbinkime to nevertų, šlovinkime tikrus didvyrius bei neprikelkime sovietmečio monstrų stovinčių ant bendrapiliečių kaulų.
2018 m. rugsėjo 23 d.
Kvietimas pasirašyti peticija
Kviečiame visus Vilniaus ir kitų žydų bendruomenių narius bei tiesiog geros valios žmones pasirašyti šią peticiją.
Turime nemažai didvyrių mūsų Valstybės istorijoje, gerbkime juos. Žmonės, kurie nepaisant garsių ankstesnių ar vėlesnių nuveiktų darbų yra prisidėję prie nekaltų žmonių kančios nėra verti didvyrių vardo.
Tikrosios istorijos pažinimas tokios, kokia ji buvo, o ne tokios, kokios norėtųsi ar kokia yra patogi, veda mus vakarietiškų vertybių keliu. Neturime, dėl abejotinų asmenybių veiklos, leisti kristi šešėliui ant Nepriklausomos Lietuvos Laisvės šviesos.
PASIRAŠYTI PETICIJĄ
Kvietimas pasirašyti peticija
Kviečiame visus Vilniaus ir kitų žydų bendruomenių narius bei tiesiog geros valios žmones pasirašyti šią peticiją.
Turime nemažai didvyrių mūsų Valstybės istorijoje, gerbkime juos. Žmonės, kurie nepaisant garsių ankstesnių ar vėlesnių nuveiktų darbų yra prisidėję prie nekaltų žmonių kančios nėra verti didvyrių vardo.
Tikrosios istorijos pažinimas tokios, kokia ji buvo, o ne tokios, kokios norėtųsi ar kokia yra patogi, veda mus vakarietiškų vertybių keliu. Neturime, dėl abejotinų asmenybių veiklos, leisti kristi šešėliui ant Nepriklausomos Lietuvos Laisvės šviesos.
PASIRAŠYTI PETICIJĄ
2018 m. rugsėjo 20 d.
Padėka rabinams
Padėka rabinams
|
Vilniaus žydų bendruomenė dėkoja rabinui Jakov Pfeffer už pravestas religines apeigas Roš ha Šana ir Jom Kippur metu. Rabinas Pfeffer yra pirmojo Vilniaus rabino provaikaitis ir kone pirmas po karo rabinas Vilniuje atlikęs religines apeigas ne tik kad pagal litvakiškas per ir pagal Vilniaus Gaono tradicijas.
Esame dėkingi rabinui Kalev Krelin už šventinius sveikinimus ir konsultacijas žydų kapinių klausimu. Artimiausiu metu tikimės sulaukti jo paskaitų Vilniuje. Džiaugiamės, kad su Vilniaus žydų bendruomenės Valdybos nariais susitiko rabinas Šolom Ber Krinsky su žmona. Rugsėjo 20 dienos susitikime aptarėme Vilniaus žydams rūpimus klausimus ir džiaugiamės radę galimybių bendrai veiklai vykdyti. |
2018 m. rugsėjo 18 d.
Gmar hasime toive! Lengvo visiems pasninko.
Prieš pat Jom Kippur, kuris yra Aukščiausiojo Teismo diena, skubame pasidalinti pergale Lietuvos Respublikos Teisme, kuris priėmė sprendimą, kad Vilniaus žydų bendruomenės Konferencija, pirmininkas, valdymo organai ir kiti priimti sprendimai yra teisėti!
Primename, jog 2017 12 LR Apylinkės teismas priėmė sprendimą, jog LŽB pirmininkė ir valdymo organai išrinkti neteisėtai.
Sprendimas apskųstas, bet mes tikime, kad nugalės teisingumas, o ne melas ir pinigai.
Gmar hasime toive! Lengvo visiems pasninko.
Prieš pat Jom Kippur, kuris yra Aukščiausiojo Teismo diena, skubame pasidalinti pergale Lietuvos Respublikos Teisme, kuris priėmė sprendimą, kad Vilniaus žydų bendruomenės Konferencija, pirmininkas, valdymo organai ir kiti priimti sprendimai yra teisėti!
Primename, jog 2017 12 LR Apylinkės teismas priėmė sprendimą, jog LŽB pirmininkė ir valdymo organai išrinkti neteisėtai.
Sprendimas apskųstas, bet mes tikime, kad nugalės teisingumas, o ne melas ir pinigai.
2018 m. rugsėjo 16 d.
Sveikinimas
Sveikinimas
|
Sveikinu su prasidėjusiais 5779 metais!
Džiaugiuosi, jog pasitikome juos gausiame bendraminčių būryje Vilniaus žydų bendruomenės organizuotoje šventinėje vakarienėje, o vėliau dvi dienas skyrėme maldai, deja, ne Vilniaus Choralinėje sinagogoje, bet jaukiame rabino bute, kartu su savo šeimomis, kantoriumi iš Londono, melsdamiesi pagal litvakiškas tradicijas, klausydamiesi Šofaro garsų, o svarbiausia, būdami tarp tų, kuriems iš tiesų rūpi malda ir jos gelmių prasmė. Džiaugiamės ir dėkojame, kad mūsų šventę pagerbė ir Izraelio Ambasadorius Lietuvoje p. Amir Maimon. Artėjančiais metais linkiu visiems sveikatos, taikos, išminties ir ryžto. Sveikata - tai mūsų gyvenimo kertinis akmuo, taika - vienas pagrindinių sveikatos šaltinių, išmintis reikalinga taikai pasiekti, o taip pat ir suprasti, kad jei yra nenorintis taikiai sugyventi, prireiks ryžto nedorą žmogų įveikti. |
Šiandien tvarkome žydų kapines Vilniuje, atliekame micvą tarp Roš ha Šana ir Jom Kippur pagerbdami mirusiųjų atminimą. Didžiuojuosi, kad išlaikome savo žydiškumą ir perduodame jį vaikams bei anūkams. Tai yra tikra ir mūsų pastangų dėka tampa amžina, skirtingai nei pastangos tų, kas dar vakar nežinojo kelio į bendruomenės namus, o šiandien giriasi pastatęs jos pamatus.
Pinigai turi milžinišką galią, bet kartu jie apakina. Save vadinantys žydiškumo puoselėtojais už svetimus pinigus puotauja per pasninką, o rimties dienomis rengia pasilinksminimus lyg būtų apakinti viešųjų ryšių šviesos ir įtikėję į savo pačių skleidžiamą melą. Kiek tai bespindėtų - tai yra laikina, nes tiesos nepridengs nei fiktyvus auditas, jos nenutildys lojančių pakalikų balsai viešbučiuose. Vienas tiesos lašas yra žymiai daugiau nei tūkstančiai melo purslų, imituojančių tą tiesą.
Jau šį antradienį vakare prasidės Jom Kippur - Teismo diena. Linkiu visiems gero įrašo Gyvenimo knygoje. Gyvenkime taip, kad ne tik Teismo, bet ir kiekvieną dieną galėtume pasitikti šviesiomis mintimis ir ramia širdimi!
Gmar hasime toive!
VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius
Pinigai turi milžinišką galią, bet kartu jie apakina. Save vadinantys žydiškumo puoselėtojais už svetimus pinigus puotauja per pasninką, o rimties dienomis rengia pasilinksminimus lyg būtų apakinti viešųjų ryšių šviesos ir įtikėję į savo pačių skleidžiamą melą. Kiek tai bespindėtų - tai yra laikina, nes tiesos nepridengs nei fiktyvus auditas, jos nenutildys lojančių pakalikų balsai viešbučiuose. Vienas tiesos lašas yra žymiai daugiau nei tūkstančiai melo purslų, imituojančių tą tiesą.
Jau šį antradienį vakare prasidės Jom Kippur - Teismo diena. Linkiu visiems gero įrašo Gyvenimo knygoje. Gyvenkime taip, kad ne tik Teismo, bet ir kiekvieną dieną galėtume pasitikti šviesiomis mintimis ir ramia širdimi!
Gmar hasime toive!
VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius
2018 m. rugsėjo 16 d.
Tradicinė talka žydų kapinėse prieš Jom Kipur
Dėkojame visiems susirinkusiems ir dirbusiems kartu.
Už nuotraukas dėkojame Lev Milner ir Arkadij Kurliandčik.
Tradicinė talka žydų kapinėse prieš Jom Kipur
Dėkojame visiems susirinkusiems ir dirbusiems kartu.
Už nuotraukas dėkojame Lev Milner ir Arkadij Kurliandčik.
2018 m. rugsėjo 9 d.
Roš ha Šana sutiktuvės
Dėkojame visiems susirinkusiems, buvusiems kartu su mumis, kartu atšventusiems Roš ha Šana.
Už nuotraukas dėkojame Lev Milner.
Roš ha Šana sutiktuvės
Dėkojame visiems susirinkusiems, buvusiems kartu su mumis, kartu atšventusiems Roš ha Šana.
Už nuotraukas dėkojame Lev Milner.
2018 m. rugsėjo 5 d.
Sveiki mielieji vaikai ir jų tėveliai!
Turime Jums džiugią žinią! Jau Rugsėjo 9 dieną mes atveriame savo duris ir laukiame Jūsų naujoje vietoje! Dabar visi vaikų užsiėmimai vyks "Žydų Kultūros ir Informacijos centre" adresu Mėsinių g. 3A.
Šiais metais Jūsų laukia dar daugiau idomybių, linksmybių bei nuotykių, kuriuos mes kartu patirsime kiekvieną sekmadienį!
Nekantriai laukiame Jūsų Rugsėjo 9 dieną 13:30h "Gamadim" klubo atidaryme, kur visi kartu atšvesime "Rosh ha Shana" šventę bei skaniai pasivaišinsime šios šventės tradiciniais gardumynais!
„Gamadim” madrichų komanda❤
Sveiki mielieji vaikai ir jų tėveliai!
Turime Jums džiugią žinią! Jau Rugsėjo 9 dieną mes atveriame savo duris ir laukiame Jūsų naujoje vietoje! Dabar visi vaikų užsiėmimai vyks "Žydų Kultūros ir Informacijos centre" adresu Mėsinių g. 3A.
Šiais metais Jūsų laukia dar daugiau idomybių, linksmybių bei nuotykių, kuriuos mes kartu patirsime kiekvieną sekmadienį!
Nekantriai laukiame Jūsų Rugsėjo 9 dieną 13:30h "Gamadim" klubo atidaryme, kur visi kartu atšvesime "Rosh ha Shana" šventę bei skaniai pasivaišinsime šios šventės tradiciniais gardumynais!
„Gamadim” madrichų komanda❤
2018 m. rugsėjo 2 d.
Mieli VŽB nariai ir draugai, kviečiame visus į Roš ha Šana ir Naujųjų 5779 m. pasitikimo šventę!
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, 16.30 val., bare "Juoda Raudona" (Vienuolio g. 4) Jūsų laukia tradicinės vaišės, gyva muzika, jidiš ir hebrajų dainos.
Renginio kaina 20 eur, vaikams iki 12 m. - 10 eur.
Registracija į šventę ir papildoma informacija el. paštu: info@vilner.lt
Registracija vyks iki penktadienio 19.00, kadangi vietų skaičius ribotas, labai prašome nedelsti, mes norime matyti Jus visus :)
Labai Jūsų lauksime!
Mieli VŽB nariai ir draugai, kviečiame visus į Roš ha Šana ir Naujųjų 5779 m. pasitikimo šventę!
Rugsėjo 9 d., sekmadienį, 16.30 val., bare "Juoda Raudona" (Vienuolio g. 4) Jūsų laukia tradicinės vaišės, gyva muzika, jidiš ir hebrajų dainos.
Renginio kaina 20 eur, vaikams iki 12 m. - 10 eur.
Registracija į šventę ir papildoma informacija el. paštu: info@vilner.lt
Registracija vyks iki penktadienio 19.00, kadangi vietų skaičius ribotas, labai prašome nedelsti, mes norime matyti Jus visus :)
Labai Jūsų lauksime!
2018 m. rugpjūčio 29 d.
Šiandien, rugpjūčio 29 d., VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius ir Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, kartu su Molėtų rajono savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir Molėtų krašto muziejaus direktore Viktorija Kazliene pagerbė Molėtuose nužudytų žydų atminimą.
Šiandien, rugpjūčio 29 d., VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius ir Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas, kartu su Molėtų rajono savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir Molėtų krašto muziejaus direktore Viktorija Kazliene pagerbė Molėtuose nužudytų žydų atminimą.
2018 m. rugpjūčio 26 d.
VŽB pirmininko Simono Gurevičiaus susitkimas su Izraelio premjeru Benjamin Netanyahu
VŽB pirmininko Simono Gurevičiaus susitkimas su Izraelio premjeru Benjamin Netanyahu
2018 m. rugpjūčio 24 d.
Šiandien Lietuvos Respublikos premjeras Saulius Skvernelis ir Izraelio premjeras Benjamin Netanyahu lankėsi Paneriuose.
Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Ukmergės žydų bendruomenių pirmininkai dėkoja Izraelio ambasadai už galimybę dalyvauti renginyje.
Šiandien Lietuvos Respublikos premjeras Saulius Skvernelis ir Izraelio premjeras Benjamin Netanyahu lankėsi Paneriuose.
Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Ukmergės žydų bendruomenių pirmininkai dėkoja Izraelio ambasadai už galimybę dalyvauti renginyje.
2018 m. rugpjūčio 23 d.
Kviečiame mokytis tapybos naujoje VŽB Art studijoje
Kviečiame mokytis tapybos naujoje VŽB Art studijoje
|
Mieli VŽB nariai ir draugai,
Nuo rugsėjo 29 d. duris atvers nauja VŽB Art studija su išskirtine tapybos programa ir dėstymo metodika, vadovaujant meno vadovui, tapytojui Ruslan Korostensky. Mes laukiame pradedančiųjų, svajojančių pažinti spalvų ir potėpių pasaulį, taip pat pažengusių, norinčių gilinti savo žinias, gerinti įvaldytą tapybos techniką, išbandyti kitas. Jūsų laukia: - Naujos, neįkainojamos žinios ir įgūdžiai; - Individualios dėstytojo konsultacijos ir užduotys; - Linksmas tapytojų-megėjų būrys; - Atliktų semestro darbų peržiūros ir parodos; - O taip pat įsimintini ir naudingi vasaros plenerai! |
Skelbiama registracija į dvi savaitgalio grupes: šeštadienio ir sekmadienio 11-14 val.
Mokymai vyks vieną iš pasirinktų savaitgalio dienų, kartą per savaitę.
VŽB nariams mėnesio mokestis yra 20 eur.
Kitiems, ne VŽB nariams, norintiems prisijungti ir tapyti kartu, mėnesio mokestis yra 40 eur.
Vietų skaičius yra ribotas.
*Papildyta - sekmadienio grupė yra pilna.; į šeštadienio grupę dar yra likusios 4 vietos.
Mokymai vyksta lietuvių ir rusų kalba.
Registracija ir papildoma informacija el. paštu: info@vilner.lt
Arba telefonu: +37065502610 - Elen; +37068552288 - Margarita.
Informaciją apie dėstytoją ir jo darbus gali rasti čia: https://www.facebook.com/KorostenskijArtist/
Mokymai vyks vieną iš pasirinktų savaitgalio dienų, kartą per savaitę.
VŽB nariams mėnesio mokestis yra 20 eur.
Kitiems, ne VŽB nariams, norintiems prisijungti ir tapyti kartu, mėnesio mokestis yra 40 eur.
Vietų skaičius yra ribotas.
*Papildyta - sekmadienio grupė yra pilna.; į šeštadienio grupę dar yra likusios 4 vietos.
Mokymai vyksta lietuvių ir rusų kalba.
Registracija ir papildoma informacija el. paštu: info@vilner.lt
Arba telefonu: +37065502610 - Elen; +37068552288 - Margarita.
Informaciją apie dėstytoją ir jo darbus gali rasti čia: https://www.facebook.com/KorostenskijArtist/
2018 m. rugpjūčio 13 d.
Informacinis pranešimas
Susipažinkite su teismo nutartimi, kuria F. Kukliansky skiriama bauda už netinkamą teismo sprendimo vykdymą.
Informacinis pranešimas
Susipažinkite su teismo nutartimi, kuria F. Kukliansky skiriama bauda už netinkamą teismo sprendimo vykdymą.
2018 m. rugpjūčio 13 d.
Vilniaus žydų bendruomenė reiškia pretenziją Geros Valios Fondui
Vilniaus žydų bendruomenė reiškia pretenziją Geros Valios Fondui
2018 m. rugpjūčio 13 d.
Informacinis pranešimas
Informacinis pranešimas
2018 m. rugpjūčio 13 d.
Informacinis pranešimas
Informacinis pranešimas
|
2018 m. rugpjūčio 8 d. LŽB puslapyje pasirodė straipsnis apie teisminius ginčus tarp bendruomenių: https://www.lzb.lt/…/ipareigojimas-perduoti-dokumentus-vil…/
Trumpa klausimo istorija: 2017 m. gegužės 24 d įvyko VŽB konferencija, kurioje buvo išrinkta nauja valdyba, vadovaujama naujai išrinkto pirmininkto Simono Gurevičiaus. Nuo pat pirmų dienų naujos valdybos nariai ir jos pirmininkas prašė buvusios VŽB valdybos pirmininkės F. Kukliansky bendruomenei priklausančių dokumentų. |
Tačiau į visus žodinius ir rašytinius prašymus F. Kukliansky nereagavo, todėl buvo nuspręsta dokumentų reikalauti per teismą. Atrodytų, jog teisiniu požiūriu klausimas yra paprastas – yra išrinkta VŽB valdyba, kuri įregistruota Registrų centre yra teisėta ir turinti įgaliojimus. Tai reiškia, kad ankstesnė vadovybė turi perduoti visus dokumentus ir bylas naujai. Advokatei F. Kukliansky šie teisės pagrindai turėtų būti žinomi. Tačiau, atrodo, jog Fainai Kukliansky įstatymas nėra įsakas. Ir ji, paskelbusi, kad nauja Vilniaus bendruomenės vadovybė yra išrinkta neteisėtai, jokių dokumentų ir turto neperduoda, puikiai suprasdama, kad organizacija negali egzistuoti be dokumentų.
Manome, kad LŽB vadovybė elgiasi tiesiog priešiškai daugumos Lietuvos žydų atžvilgiu, rengiant nieko iš esmės neišprendžiančius teisinius žaidimus. VŽB neturi galimybės nei paruošti finansinės ataskaitos, nei jos patvirtinti, nei perduoti jos į Registrų centrą, kas veda mus prie priverstinių atskaitomybės pažeidimų, baudžiamų valdžios institucijų. Vilniaus bendruomenė jau gavo įspėjimus apie visokeriopas sankcijas, kurios jos laukia finansinių ataskaitų nepateikimo atveju. Dar daugiau - Geros valios fondas, vadovaujamas tos pačios F. Kukliansky, surengė, mūsų nuomone, apgavikišką žaidimą: "Duokite, tai, ko mes jums neatiduodame, tada mes igyvendinsime priimtą Jūsų atžvilgiu teigiamą sprendimą.
Vilniaus bendruomenė pateikė Geros valios fondui visus reikalingus dokumentus, tačiau tai nepadarė jokio įspūdžio fondo vadovybei, oficialiai atsisakiusiai pervesti pinigus, prieš pusmetį fondo valdybos skirtus specialiai VŽB.
Tuo pačiu, savo rankose sutelkusi visas valdingas pozicijas, F. Kukliansky kartu su nedidele paramos grupele, visomis "tiesomis" ir netiesomis trukdo Vilniaus bendruomenės veiklai. Jie, matyt, tikisi, kad kol vyksta teismai bei bylos, VŽB, likusi be finansavimo ir dokumentų, žlugs anksčiau nei jiems teks atsakyti pagal įstatymą. Žinoma, ramina tai, jog pagaliau F. Kukliansky asmeniškai, o taip pat tiems, kurie deda savo parašus po jos neteisėtais sprendimais, teks kompensuoti visus nuostolius, kuriuos patiria VŽB.
Tą patį, mūsų nuomone, apgavikišką žaidimą F. Kukliansky žaidžia ir teisme: į VŽB prašymą pateikti visus bendruomenės dokumentus, F. Kukliansky atsiuntė atsakymą: "Parašykite, kokių konkrečiai dokumentų Jūs reikalaujate, ir įrodykite, kad aš turiu šiuos dokumentus". Arba, įsivaizduokite, po kelerių mėnesių trūkusios pertraukos, dieną prieš teismo posėdį ji samdo advokatą, kuris teisme pareiškia, kad "jis nėra susipažinęs su bylos medžiaga”(!). Šiuos ir kitus "kozyrius" iš rankovės jau įvertino teismas, paskyręs F.Kukliansky atitinkamą baudą. Kaip paaiškėjo prieš kelias dienas, F. Kukliansky vedžioja už nosies ne tik mus - VŽB žydus, bet ir Lietuvos teismą. Paaiškėjo, kad ji nuslėpė nuo teismo kai kuriuos dokumentus, nepaisant to, kad keletą kartų teismas reikalavo nurodyti visus esančius jos žinioje dokumentus.
Susiklostė paradoksali situacija:
1. Yra teismo sprendimas apie tai, kad F. Kukliansky yra neteisėtai išrinkta LŽB pirmininke;
2. Dauguma Lietuvos žydų išreiškė jai atvirą nepasitikėjimą ir reikalavimą palikti vadovaujamas pareigas;
3. Dėl 2017 m. gegužės 24 d. įvykusios VŽB konferencijos, kaip ir dėl konferencijoje buvusių rinkimų teisėtumo niekas, taip pat ir teismas, neabejoja.
Tik pati F. Kukliansky ir keli jos artimos aplinkos žmonės skelbia abejones dėl VŽB valdybos rinkimų teisėtumo ir teismo sprendimo. Bet kurioje demokratinėje šalyje, bet kurioje visuomenėje, sąžiningas asmuo tokioje situacijoje savarankiškai atsistatydina arba bent laikinai nusišalina iš vadovaujančių pareigų. Bet ši taisyklė galioja sąžiningam asmeniui. Manome, kad advokatų kolegijos narė F. Kukliansky ignoruoja įstatymus ir padorumo taisykles, savarankiškai sprendžia, kas yra teisus.
Dabar grįšime prie to sprendimo, kuris taip pergalingai buvo paskelbtas LŽB puslapyje. Teismas įpareigojo Fainą Kukliansky pateikti VŽB dokumentus, kuriuos Geros valios fondas reikalavo pinigų skyrimui. Faina Kukliansky iš dalies pateikė tokius dokumentus. Po to, kitos instancijos teismas reikalavimą pateikti dokumentus atmetė, ir vienas iš tokio atmetimo argumentų buvo tai, kad šie dokumentai jau yra Fainos Kukliansky žinioje, kuri "laimingo atsitiktinumo dėka", taip pat yra Geros valios fondo pirmininkė. Taigi, paskelbtas teismo sprendimas niekaip neįtakoja svarstymo eigos. Tokiu būdu, pavyzdys, kurį parodė pati LŽB, nuolat kaltindama oponentus "šiukšlių iš trobos išnešimu" provokuoja skelbti visus kitus daugybinius sprendimus, priimtus prieš LŽB, kas anksčiau sulaikydavo mus nuo tokių publikacijų.
Manome, kad LŽB vadovybė elgiasi tiesiog priešiškai daugumos Lietuvos žydų atžvilgiu, rengiant nieko iš esmės neišprendžiančius teisinius žaidimus. VŽB neturi galimybės nei paruošti finansinės ataskaitos, nei jos patvirtinti, nei perduoti jos į Registrų centrą, kas veda mus prie priverstinių atskaitomybės pažeidimų, baudžiamų valdžios institucijų. Vilniaus bendruomenė jau gavo įspėjimus apie visokeriopas sankcijas, kurios jos laukia finansinių ataskaitų nepateikimo atveju. Dar daugiau - Geros valios fondas, vadovaujamas tos pačios F. Kukliansky, surengė, mūsų nuomone, apgavikišką žaidimą: "Duokite, tai, ko mes jums neatiduodame, tada mes igyvendinsime priimtą Jūsų atžvilgiu teigiamą sprendimą.
Vilniaus bendruomenė pateikė Geros valios fondui visus reikalingus dokumentus, tačiau tai nepadarė jokio įspūdžio fondo vadovybei, oficialiai atsisakiusiai pervesti pinigus, prieš pusmetį fondo valdybos skirtus specialiai VŽB.
Tuo pačiu, savo rankose sutelkusi visas valdingas pozicijas, F. Kukliansky kartu su nedidele paramos grupele, visomis "tiesomis" ir netiesomis trukdo Vilniaus bendruomenės veiklai. Jie, matyt, tikisi, kad kol vyksta teismai bei bylos, VŽB, likusi be finansavimo ir dokumentų, žlugs anksčiau nei jiems teks atsakyti pagal įstatymą. Žinoma, ramina tai, jog pagaliau F. Kukliansky asmeniškai, o taip pat tiems, kurie deda savo parašus po jos neteisėtais sprendimais, teks kompensuoti visus nuostolius, kuriuos patiria VŽB.
Tą patį, mūsų nuomone, apgavikišką žaidimą F. Kukliansky žaidžia ir teisme: į VŽB prašymą pateikti visus bendruomenės dokumentus, F. Kukliansky atsiuntė atsakymą: "Parašykite, kokių konkrečiai dokumentų Jūs reikalaujate, ir įrodykite, kad aš turiu šiuos dokumentus". Arba, įsivaizduokite, po kelerių mėnesių trūkusios pertraukos, dieną prieš teismo posėdį ji samdo advokatą, kuris teisme pareiškia, kad "jis nėra susipažinęs su bylos medžiaga”(!). Šiuos ir kitus "kozyrius" iš rankovės jau įvertino teismas, paskyręs F.Kukliansky atitinkamą baudą. Kaip paaiškėjo prieš kelias dienas, F. Kukliansky vedžioja už nosies ne tik mus - VŽB žydus, bet ir Lietuvos teismą. Paaiškėjo, kad ji nuslėpė nuo teismo kai kuriuos dokumentus, nepaisant to, kad keletą kartų teismas reikalavo nurodyti visus esančius jos žinioje dokumentus.
Susiklostė paradoksali situacija:
1. Yra teismo sprendimas apie tai, kad F. Kukliansky yra neteisėtai išrinkta LŽB pirmininke;
2. Dauguma Lietuvos žydų išreiškė jai atvirą nepasitikėjimą ir reikalavimą palikti vadovaujamas pareigas;
3. Dėl 2017 m. gegužės 24 d. įvykusios VŽB konferencijos, kaip ir dėl konferencijoje buvusių rinkimų teisėtumo niekas, taip pat ir teismas, neabejoja.
Tik pati F. Kukliansky ir keli jos artimos aplinkos žmonės skelbia abejones dėl VŽB valdybos rinkimų teisėtumo ir teismo sprendimo. Bet kurioje demokratinėje šalyje, bet kurioje visuomenėje, sąžiningas asmuo tokioje situacijoje savarankiškai atsistatydina arba bent laikinai nusišalina iš vadovaujančių pareigų. Bet ši taisyklė galioja sąžiningam asmeniui. Manome, kad advokatų kolegijos narė F. Kukliansky ignoruoja įstatymus ir padorumo taisykles, savarankiškai sprendžia, kas yra teisus.
Dabar grįšime prie to sprendimo, kuris taip pergalingai buvo paskelbtas LŽB puslapyje. Teismas įpareigojo Fainą Kukliansky pateikti VŽB dokumentus, kuriuos Geros valios fondas reikalavo pinigų skyrimui. Faina Kukliansky iš dalies pateikė tokius dokumentus. Po to, kitos instancijos teismas reikalavimą pateikti dokumentus atmetė, ir vienas iš tokio atmetimo argumentų buvo tai, kad šie dokumentai jau yra Fainos Kukliansky žinioje, kuri "laimingo atsitiktinumo dėka", taip pat yra Geros valios fondo pirmininkė. Taigi, paskelbtas teismo sprendimas niekaip neįtakoja svarstymo eigos. Tokiu būdu, pavyzdys, kurį parodė pati LŽB, nuolat kaltindama oponentus "šiukšlių iš trobos išnešimu" provokuoja skelbti visus kitus daugybinius sprendimus, priimtus prieš LŽB, kas anksčiau sulaikydavo mus nuo tokių publikacijų.
2018 m. rugpjūčio 13 d.
Akimirkos iš puikaus VŽB plenero Kernavėje su meno vadovu Ruslan Korostenskiy
Šiame plenere patyrėme meninį sukrėtimą gerąja prasme, pasinėrėme į ieškojimus, bandymus, priėmėme kitą požiūrį ir daug dirbome, kurdami savitą harmoniją ir grožį drobėje. Dėkojame meno vadovui už neįkainojamas žinias ir reikšmingą patirtį.
Taip pat dėkojame Junonai Berznitski už susimąstyti ir pažinti save privertusią meno saviraišką.
Dėkojame akvarelistei Eglei Lipeikaitei už įgytą naują gebėjimą subtiliai paskleisti gėles ant balto popieriaus lapo.
Už organizavimą ir koordinavimą esame dėkingi Elen Janovskai, Sergejui Liseriui.
Už įamžinas video akimirkas dėkojame Julijai Korostenskienei.
Dėkojame visiems palaikiusiems, padėjusiems, dalyvavusiems, pasidalinusiems su mumis gražiais žodžiais, paskatinimais ir linkėjimais.
Akimirkos iš puikaus VŽB plenero Kernavėje su meno vadovu Ruslan Korostenskiy
Šiame plenere patyrėme meninį sukrėtimą gerąja prasme, pasinėrėme į ieškojimus, bandymus, priėmėme kitą požiūrį ir daug dirbome, kurdami savitą harmoniją ir grožį drobėje. Dėkojame meno vadovui už neįkainojamas žinias ir reikšmingą patirtį.
Taip pat dėkojame Junonai Berznitski už susimąstyti ir pažinti save privertusią meno saviraišką.
Dėkojame akvarelistei Eglei Lipeikaitei už įgytą naują gebėjimą subtiliai paskleisti gėles ant balto popieriaus lapo.
Už organizavimą ir koordinavimą esame dėkingi Elen Janovskai, Sergejui Liseriui.
Už įamžinas video akimirkas dėkojame Julijai Korostenskienei.
Dėkojame visiems palaikiusiems, padėjusiems, dalyvavusiems, pasidalinusiems su mumis gražiais žodžiais, paskatinimais ir linkėjimais.
2018 m. liepos 19 d.
Šiandien VŽB Valdybos nariai savanoriavo kasinėjimuose Didžiosios sinagogos vietoje.
Kviečiami visi, norintys prisiliesti prie istorinio paveldo.
Šiandien VŽB Valdybos nariai savanoriavo kasinėjimuose Didžiosios sinagogos vietoje.
Kviečiami visi, norintys prisiliesti prie istorinio paveldo.
2018 m. liepos 6 d.
VŽB dalyvavo Klaipėdoje vykosioje Makabi šventėje
Klaipėdoje vykusioje Makabi šventėje dalyvavaujo virš 200 dalyvių iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Plungės, Ukmergės ir Vilniaus, o taip pat svečiai iš Latvijos ir Estijos. Tai kone didžiausias žydų bendruomenių sporto renginys ne tik šiais metais, bet ir paskutinį dešimtmetį.
VŽB dalyvavo Klaipėdoje vykosioje Makabi šventėje
Klaipėdoje vykusioje Makabi šventėje dalyvavaujo virš 200 dalyvių iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Plungės, Ukmergės ir Vilniaus, o taip pat svečiai iš Latvijos ir Estijos. Tai kone didžiausias žydų bendruomenių sporto renginys ne tik šiais metais, bet ir paskutinį dešimtmetį.
2018 m. gegužės 22 d
|
Gegužės 21 dieną vyko susitikimas su LR Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, jo pirmuoju pavaduotoju Deividu Matulioniu ir Ministro Pirmininko sekretoriato vyresniuoju patarėju Andriumi Kalindra.
Susitikime dalyvavo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius ir Ukmergės rajono žydų bendruomenės pirmininkas Arturas Taicas. Susitikimo metu pristatyta Lietuvos žydų bendruomenėje susiklosčiusi situacija, atkreipiant dėmesį į LR Teismų sprendimus bei daugumos Lietuvos žydų reiškiamą nepasitikėjimą Faina Kukliansky, taip pat aptartas Geros Valios |
fondo kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo vykdymas bei išdėstyti kiti regioninėms žydų bendruomenėms rūpimi klausimai.
Dėkojame LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui ir LR Vyriausybės kanceliarijai už rodomą dėmesį, šį susitikimą ir jo organizavimą. Visiems susitikimo dalyviams norėtume padėkoti už atvirą dialogą. Artimiausiu metu planuojama ir daugiau konsultacijų Lietuvos žydams rūpimais klausimais.
Dėkojame LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui ir LR Vyriausybės kanceliarijai už rodomą dėmesį, šį susitikimą ir jo organizavimą. Visiems susitikimo dalyviams norėtume padėkoti už atvirą dialogą. Artimiausiu metu planuojama ir daugiau konsultacijų Lietuvos žydams rūpimais klausimais.
2018 m. gegužės 10 d.
Nepaisant to, kad visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės apie valstybių vaidmenis Antrajame pasauliniame kare, tačiau neliesdami sudėtingų klausimų suprantame, kad žydams karo pabaiga reiškė vieną - totalitarinės priespaudos ir tautos naikinimo pabaigą.
Todėl VŽB Valdybos nariai apsilankė Antakalnio kapinėse ir gegužės 9 d. paliko vainiką su padėka "Ačiū, kad esame gyvi".
Nepaisant to, kad visuomenėje vyrauja skirtingos nuomonės apie valstybių vaidmenis Antrajame pasauliniame kare, tačiau neliesdami sudėtingų klausimų suprantame, kad žydams karo pabaiga reiškė vieną - totalitarinės priespaudos ir tautos naikinimo pabaigą.
Todėl VŽB Valdybos nariai apsilankė Antakalnio kapinėse ir gegužės 9 d. paliko vainiką su padėka "Ačiū, kad esame gyvi".
2018 m. balandžio 11 d.
Holokausto aukų atminimo vakaras. Dieną aplankėme mažai žinomą žydų žudynių vietą, vakare - minėjimo ceremonija, po kurios moksleiviai iš Varėnos "Ąžuolo" gimnazijos nuostabiai suvaidino spektaklį "Gražioji Minkė”.
Daugiausiai diskusijų dėl antisemitizmo Europoje šiuo metu kelia naujasis Lenkijos Istorinės atminties įstatymas. Tačiau „Pew Research Center“ tyrimas rodo, kad nepalankiausiai į žydus tarp rytų europiečių žvelgia lietuviai.
Anot tyrimo, žydų savo valstybės piliečiais nenorėtų matyti 18 procentų lenkų ir net 23 procentai lietuvių. Blogesnis rodiklis tik Armėnijoje – 32 procentai. Gana nemažai apklaustų lenkų taip pat teigė, kad nenorėtų žydo kaimyno. Ar toks požiūris iš tiesų juntamas mūsų šalyje, LŽ klausė Lietuvoje gyvenančių žydų: Simonas Gurevičius (Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas): Lietuvoje požiūris į bendrapiliečius žydus, kartu ir į žydų istoriją keičiasi, tai galiu teigti nedvejodamas. Kinta ne tik požiūris, bet ir supratimas apie žydų kultūrą, padidėjo susidomėjimas judaizmu, žydų šeimos tradicijomis. Pastebime tai, nes esame kviečiami vesti paskaitas ir temose atsispindi susidomėjimas tuo, kokie esame, kokios mūsų vertybės, kaip mes ugdome savo vaikus. Internetinėje erdvėje vis mažiau antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų ir už tai turime būti dėkingi teisėsaugos institucijoms. Būti antisemitu atvirai nėra priimtina, neretai tai siejama su išsilavinimo stoka, amžiumi, galbūt neigiama asmenine patirtimi ar istorija, dėl stereotipinių nuostatų. Tačiau vis dar gyvas buitinis antisemitizmas, bet jis vis rečiau atvirai pasireiškia. Tai, kad žmonės su savo nuostatomis gyvena, bet nepažeidžia kitų žmonių teisių yra didelis pasiekimas, nors, aišku, ne galutinis tikslas. Tikėtina, kad pažinus savo bendrapilietį, jo kaimynystė tikrai negąsdintų, atvirkščiai, greičiau džiugintų. Pažinti kitą kultūrą, priimti savo bendrapiliečius padeda švietimas ir šeima.
Džiugina vis gausesnis Lietuvos žydų literatūros kūrinių įtraukimas į mokyklinę programą. Pavyzdžiui, per Moše Kulbako kūrinius vaikai sužino žydų tautos ryšį su Vilniumi, jų meilę šiam miestui bei žemei, kurioje gyvename jau beveik 700 metų. Džiugina gerėjantis Holokausto švietimas. Aš paminėjau šeimą, nes būtent šeimose formuojamos mūsų vertybės ir požiūriai. Svarbu perduoti vaikams tai, kas geriausia. Jau retai sutinkame vaikų, kurie žinotų kadaise vyravusias antisemitines skaičiuotes ar mitus. Pačiai žydų bendruomenei ne mažiau svarbu prisidėti prie geresnio mūsų tautų istorijos ir kultūros pažinimo, o tuo pačiu ir tautų suartėjimo. Pvz., Vilniaus žydų bendruomenė planuoja eitynes bei šventę Vilniaus mieste su miestiečiais kartu švenčiant mums brangių šalių: Lietuvos ir Izraelio 100 bei 70 metų valstybingumo sukaktuves. Tikiu jaunąja karta bei tuo, kad būtent mes visi kartu, galime sugriauti neigiamus, tik pyktį skleidžiančius stereotipus, suvokti skaudžias mūsų tautų patirtis ir drąsiai kurti ateitį ant bendros istorijos pamatų. Vitalijus Karakorskis (televizijos laidos „Menora“ autorius): Nesu linkęs pasitikėti tokiomis apklausomis. Jos man primena seną anekdotą: „Žydo klausia: ką jūs galvojate apie žydų tautą? Šis atsako: tai – Dievo išrinktoji tauta, davusi pasauliui daugybę iškilių asmenybių. O ką jūs galvojate apie savo kaimyną Abraomą? Abraomas – melagis ir niekšas kokių reta! Lietuvio klausia: ką galvojate apie kaimyną Abraomą? O, jis – puikus žmogus ir kaimynas! O ką manote apie žydų tautą? Baisūs žmonės! Jie pasaulį nori užvaldyti!“. Man įdomu, ar apklausos organizatoriai klausė bent vieno žmogaus, kurio kaimynas žydas, ar teiravosi tik tų, kurie nei vieno žydo nepažįsta. Beje, toje pačioje apklausoje neigiamai apie žydus pasisakė tik 5 procentai apklaustų ukrainiečių. Štai šiuo skaičiumi tikiu – žydai ir ukrainiečiai kartu kovoja prieš Rusiją. Nestebina ir tai, kad Armėnijoje fiksuotas didžiausias neigiamų atsiliepimų skaičius. O štai Lietuvos rezultatu abejoju. Manau, kad taip pasisako žmonės, kurie gal ir gyvenime nei vieno žydo nėra sutikę. Nesu nieko panašaus girdėjęs nei iš vieno pažįstamo lietuvio. Beje, kiek sutikau Lietuvoje žmonių, kada nors apsilankiusių Izraelyje – iš jų taip pat girdėjau tik teigiamus atsiliepimus.
Danielius Lupshitzas (vilnietis, Izraelio pilietis): Vienas dalykas, kaip apie žydus atsiliepia žmonės Vilniuje arba Kaune, o kitas – kaip likusioje Lietuvoje, kuri šiuo požiūriu yra lyg pelkė. Nesakau, kad ten blogi žmonės gyvena, jie tiesiog nežino, ką kalba. Jiems žydai blogi, o nei vieno žydo jie gyvenime nematė. Iš kur pamatys – visus išžudė. Nežinau, kodėl jie neigiamai atsiliepia apie žydus. Gal todėl, kad neretas dar vis gyvena žydų statytuose namuose ir bijo, kad žydai sugrįš ir pareikalaus juos grąžinti? Tai – baimė, užkoduota genetiniame lygmenyje, bet kylanti iš nežinojimo. O kaip sakė Platonas, nežinojimas arba tiksliau žinojimo atsisakymas yra viso blogio šaltinis. Kai kovo 11 nuėjau į eitynes „Lietuva – lietuviams“, man už nugaros žygiuojantieji šūkavo „Judenrat!“ („žydų taryba“). Įsivaizduojate? Turbūt norėjo rėkti „Juden raus!“ („žydai lauk“), bet gavosi „Judenrat!“. Intelektualai! Lietuvoje darome cirką, kalbėdami apie Holokaustą ir nepasakydami nieko apie šimtmečiais čia gyvenusius ir Lietuvą kūrusius, už ją kovojusius, o po to išprievartautus, išžudytus, sudegintus piliečius. Švietimo ir mokslo ministerija nei vieno sakinio neišleido apie iškilius, visame pasaulyje garsius Lietuvos žydus, kurių yra daugybė. Kai sakau lietuviams apie tai, kad Lietuvos žydus žudė ir degino, man dažnai atsako: o mus lietuvius į Sibirą trėmė. Mano šeimą irgi į Sibirą trėmė. Nesimatuokim kančiomis. Turiu pasakyti ir tai, kad „tango šokamas dviese“. Mano tautiečių bendruomenė taip pat kalta dėl to, kad lietuviai nieko nežino apie savo bendrapiliečių istoriją ir kultūrą. Yra veikėjų, kurie staiga „prisimena“, kad yra žydai, bet jų žydiškumas pasireiškia tik tuo, kad fondų pinigus „drožia“. Jasonas Glatzeris (vilnietis, JAV pilietis): Esu žydas pagal kilmę, bet nesu religingas. Bet kuriuo atveju, keista, kad kas nors gali apie mane spręsti, remiantis bet kuriuo iš šių dviejų kriterijų. Aplinkiniai dažniausiai mane identifikuoja ne kaip žydą, o tiesiog kaip baltaodį amerikietį ir jokios neapykantos nejaučiu iš 99 procentų sutinkamų žmonių. Kodėl tyrimas atskleidžia tokius skaičius įvairiose šalyse? Nežinau, gal apklausose žmonės iš tiesų atskleidžia savo slaptas baimes? Norėčiau manyti, kad bent jau Vilniuje žmonės daugiau ar mažiau priima kitus. Esu matęs visokių dalykų, tačiau gyvenime man turbūt sekėsi nesusidurti su šiais „dideliais skaičiais“ tiesiogiai. Nebent žmonės yra bailūs ir žinodami, kad esu žydas, nedrįsta nieko blogo man pasakyti tiesiai į akis. Spėju, kad nereligingiems musulmonams dar blogiau.
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/lietuviai-nepakanciausi-zydams-rytu-europoje-/262867
© Lietuvos žinios
Anot tyrimo, žydų savo valstybės piliečiais nenorėtų matyti 18 procentų lenkų ir net 23 procentai lietuvių. Blogesnis rodiklis tik Armėnijoje – 32 procentai. Gana nemažai apklaustų lenkų taip pat teigė, kad nenorėtų žydo kaimyno. Ar toks požiūris iš tiesų juntamas mūsų šalyje, LŽ klausė Lietuvoje gyvenančių žydų: Simonas Gurevičius (Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas): Lietuvoje požiūris į bendrapiliečius žydus, kartu ir į žydų istoriją keičiasi, tai galiu teigti nedvejodamas. Kinta ne tik požiūris, bet ir supratimas apie žydų kultūrą, padidėjo susidomėjimas judaizmu, žydų šeimos tradicijomis. Pastebime tai, nes esame kviečiami vesti paskaitas ir temose atsispindi susidomėjimas tuo, kokie esame, kokios mūsų vertybės, kaip mes ugdome savo vaikus. Internetinėje erdvėje vis mažiau antisemitinių, pasibaisėtinų, tautinę neapykantą kurstančių komentarų ir už tai turime būti dėkingi teisėsaugos institucijoms. Būti antisemitu atvirai nėra priimtina, neretai tai siejama su išsilavinimo stoka, amžiumi, galbūt neigiama asmenine patirtimi ar istorija, dėl stereotipinių nuostatų. Tačiau vis dar gyvas buitinis antisemitizmas, bet jis vis rečiau atvirai pasireiškia. Tai, kad žmonės su savo nuostatomis gyvena, bet nepažeidžia kitų žmonių teisių yra didelis pasiekimas, nors, aišku, ne galutinis tikslas. Tikėtina, kad pažinus savo bendrapilietį, jo kaimynystė tikrai negąsdintų, atvirkščiai, greičiau džiugintų. Pažinti kitą kultūrą, priimti savo bendrapiliečius padeda švietimas ir šeima.
Džiugina vis gausesnis Lietuvos žydų literatūros kūrinių įtraukimas į mokyklinę programą. Pavyzdžiui, per Moše Kulbako kūrinius vaikai sužino žydų tautos ryšį su Vilniumi, jų meilę šiam miestui bei žemei, kurioje gyvename jau beveik 700 metų. Džiugina gerėjantis Holokausto švietimas. Aš paminėjau šeimą, nes būtent šeimose formuojamos mūsų vertybės ir požiūriai. Svarbu perduoti vaikams tai, kas geriausia. Jau retai sutinkame vaikų, kurie žinotų kadaise vyravusias antisemitines skaičiuotes ar mitus. Pačiai žydų bendruomenei ne mažiau svarbu prisidėti prie geresnio mūsų tautų istorijos ir kultūros pažinimo, o tuo pačiu ir tautų suartėjimo. Pvz., Vilniaus žydų bendruomenė planuoja eitynes bei šventę Vilniaus mieste su miestiečiais kartu švenčiant mums brangių šalių: Lietuvos ir Izraelio 100 bei 70 metų valstybingumo sukaktuves. Tikiu jaunąja karta bei tuo, kad būtent mes visi kartu, galime sugriauti neigiamus, tik pyktį skleidžiančius stereotipus, suvokti skaudžias mūsų tautų patirtis ir drąsiai kurti ateitį ant bendros istorijos pamatų. Vitalijus Karakorskis (televizijos laidos „Menora“ autorius): Nesu linkęs pasitikėti tokiomis apklausomis. Jos man primena seną anekdotą: „Žydo klausia: ką jūs galvojate apie žydų tautą? Šis atsako: tai – Dievo išrinktoji tauta, davusi pasauliui daugybę iškilių asmenybių. O ką jūs galvojate apie savo kaimyną Abraomą? Abraomas – melagis ir niekšas kokių reta! Lietuvio klausia: ką galvojate apie kaimyną Abraomą? O, jis – puikus žmogus ir kaimynas! O ką manote apie žydų tautą? Baisūs žmonės! Jie pasaulį nori užvaldyti!“. Man įdomu, ar apklausos organizatoriai klausė bent vieno žmogaus, kurio kaimynas žydas, ar teiravosi tik tų, kurie nei vieno žydo nepažįsta. Beje, toje pačioje apklausoje neigiamai apie žydus pasisakė tik 5 procentai apklaustų ukrainiečių. Štai šiuo skaičiumi tikiu – žydai ir ukrainiečiai kartu kovoja prieš Rusiją. Nestebina ir tai, kad Armėnijoje fiksuotas didžiausias neigiamų atsiliepimų skaičius. O štai Lietuvos rezultatu abejoju. Manau, kad taip pasisako žmonės, kurie gal ir gyvenime nei vieno žydo nėra sutikę. Nesu nieko panašaus girdėjęs nei iš vieno pažįstamo lietuvio. Beje, kiek sutikau Lietuvoje žmonių, kada nors apsilankiusių Izraelyje – iš jų taip pat girdėjau tik teigiamus atsiliepimus.
Danielius Lupshitzas (vilnietis, Izraelio pilietis): Vienas dalykas, kaip apie žydus atsiliepia žmonės Vilniuje arba Kaune, o kitas – kaip likusioje Lietuvoje, kuri šiuo požiūriu yra lyg pelkė. Nesakau, kad ten blogi žmonės gyvena, jie tiesiog nežino, ką kalba. Jiems žydai blogi, o nei vieno žydo jie gyvenime nematė. Iš kur pamatys – visus išžudė. Nežinau, kodėl jie neigiamai atsiliepia apie žydus. Gal todėl, kad neretas dar vis gyvena žydų statytuose namuose ir bijo, kad žydai sugrįš ir pareikalaus juos grąžinti? Tai – baimė, užkoduota genetiniame lygmenyje, bet kylanti iš nežinojimo. O kaip sakė Platonas, nežinojimas arba tiksliau žinojimo atsisakymas yra viso blogio šaltinis. Kai kovo 11 nuėjau į eitynes „Lietuva – lietuviams“, man už nugaros žygiuojantieji šūkavo „Judenrat!“ („žydų taryba“). Įsivaizduojate? Turbūt norėjo rėkti „Juden raus!“ („žydai lauk“), bet gavosi „Judenrat!“. Intelektualai! Lietuvoje darome cirką, kalbėdami apie Holokaustą ir nepasakydami nieko apie šimtmečiais čia gyvenusius ir Lietuvą kūrusius, už ją kovojusius, o po to išprievartautus, išžudytus, sudegintus piliečius. Švietimo ir mokslo ministerija nei vieno sakinio neišleido apie iškilius, visame pasaulyje garsius Lietuvos žydus, kurių yra daugybė. Kai sakau lietuviams apie tai, kad Lietuvos žydus žudė ir degino, man dažnai atsako: o mus lietuvius į Sibirą trėmė. Mano šeimą irgi į Sibirą trėmė. Nesimatuokim kančiomis. Turiu pasakyti ir tai, kad „tango šokamas dviese“. Mano tautiečių bendruomenė taip pat kalta dėl to, kad lietuviai nieko nežino apie savo bendrapiliečių istoriją ir kultūrą. Yra veikėjų, kurie staiga „prisimena“, kad yra žydai, bet jų žydiškumas pasireiškia tik tuo, kad fondų pinigus „drožia“. Jasonas Glatzeris (vilnietis, JAV pilietis): Esu žydas pagal kilmę, bet nesu religingas. Bet kuriuo atveju, keista, kad kas nors gali apie mane spręsti, remiantis bet kuriuo iš šių dviejų kriterijų. Aplinkiniai dažniausiai mane identifikuoja ne kaip žydą, o tiesiog kaip baltaodį amerikietį ir jokios neapykantos nejaučiu iš 99 procentų sutinkamų žmonių. Kodėl tyrimas atskleidžia tokius skaičius įvairiose šalyse? Nežinau, gal apklausose žmonės iš tiesų atskleidžia savo slaptas baimes? Norėčiau manyti, kad bent jau Vilniuje žmonės daugiau ar mažiau priima kitus. Esu matęs visokių dalykų, tačiau gyvenime man turbūt sekėsi nesusidurti su šiais „dideliais skaičiais“ tiesiogiai. Nebent žmonės yra bailūs ir žinodami, kad esu žydas, nedrįsta nieko blogo man pasakyti tiesiai į akis. Spėju, kad nereligingiems musulmonams dar blogiau.
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/lietuviai-nepakanciausi-zydams-rytu-europoje-/262867
© Lietuvos žinios
2018 m. vasario 22 d.
|
Šiandien Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevicius Vilniaus m. mero kvietimu dalyvavo pasitarime dėl Didžiosios Vilniaus sinagogos įpaveldinimo. Iki 2023 m., kai švęsime Vilniaus m. 700metį, turėtų būti sukurtas humanizmo idėjų sklaidos, kultūros ir švietimo centras!
Plačiau skaitykite: https://www.facebook.com/notes/litvak-world/international-students-workshop-vilnius-september-2-7/1232589810217934/ |
2018 m. vasario 16 d.
VŽB pirmininko, Simono Gurevičiaus, sveikinimas Atkurtos Valstybės šimtmečio proga
VŽB pirmininko, Simono Gurevičiaus, sveikinimas Atkurtos Valstybės šimtmečio proga
|
Sveikinu visus Atkurtos Lietuvos Valstybės šimtmečio proga! Tegul šios dienos prasmingumas dar ilgai neblėsta širdyse. Kas gi ta mūsų šalis, kas gi tie šimtas metų? Lietuva – tai, visų pirma, laisvė būti pačiu savimi. Tai kartu ir didžiulė garbė bei atsakomybė, nes valstybė – tai kiekvienas iš mūsų.
Lietuva – tai geresnio rytojaus viltis, kuri iškyla tik ant teisingumo, meilės, pagarbos ir gailestingumo pamatų. Šimtas metų – tai mažas laiko tarpas žmonijos istorijoje, bet žmogui – tai laikas, kuris dažnam ilgesnis už jo gyvenimą. |
Atkurtoji Lietuvos Valstybė pažino daug ką – skirtingų tautų kovą petis į petį už laisvę, vėliau Holokaustą ir trėmimus, laisvės ir tradicijų naikinimą, atgimimą iš pelenų, o dabar drąsiai ir sąžiningai turime prisiminti praeitį ir pažvelgti į ateitį, kad šie šimtas metų taptų tiesiog pirmuoju, nors ir nelengvu, bet tvirtu žingsniu į kitą šimtmetį.
Mazl Tov, Lietuva! Visiems gražaus savaitgalio, o žydų bendruomenės nariams – a gutn Šabes, jidn!
VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius
Mazl Tov, Lietuva! Visiems gražaus savaitgalio, o žydų bendruomenės nariams – a gutn Šabes, jidn!
VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius
2018 m. sausio 16 d.
“Zog nit keyn mol” atlieka VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius su dukromis
“Zog nit keyn mol” atlieka VŽB pirmininkas Simonas Gurevičius su dukromis
Video įrašą galite pamatyti paspaudę čia
“Zog nit keyn mol” (jidiš k.:זאָג ניט קיין מאָל) dainos pavadinimas išvertus iš jidiš kalbos reiškia “Niekada nesakyk” ir yra holokaustą išgyvenusiųjų himnas. Ši daina dažnai skamba holokausto minėjimo renginiuose visame pasaulyje.
1943 metais būdamas Vilniaus geto kaliniu “Zog nit keyn mol” žodžius parašė Hirsh Glick. Šią dainą jis sukūrė įkvėptas žinių apie Varšuvos geto sukilimą.
Antrojo pasaulinio karo metu “Zog nit keyn mol” atliko žydų partizanai Rytų Europoje. Taip ši daina tapo pasipriešinimo nacistinės Vokietijos vykdomam žydų persekiojimui ir holokaustui simboliu.
Mūsų mokykla prisijungia prie World ORT ir Eli Rabinowitz organizuojamos iniciatyvos išgirsti šios dainos atlikimą iš skirting pasaulio mokyklų Europoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje, Izraelyje.
Artėjant sausio 27 d., kuomet yra minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, kviečiame pasiklausyti šios dainos, kurią atlieka mūsų mokyklos 2B klasės mokinė Naomi Gurevičiūtė kartu su savo seserimi Avital ir tėčiu, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku Simonu Gurevičiumi.
The translation of Yiddish spoken words in the video below:
Naomi: We are the Gurevich family from Vilnius, the Jerusalem of Lithuania.
Avital: My name is Avital. Here is my sister Naomi and our father Simon.
Naomi: Yiddish is a language that we speak at home and we love to sing songs in Yiddish.
Avital: One of the nicest songs is the song of the Jewish partizans – “Zog Nit Keynmol …… Mir zeyen do” – Never Say …… We Are Here!
Simon : I am very proud that with my wonderful kids, I have an opportunity to read and sing the words of Hirsh Glick, once sung by our grandparents.
“Zog nit keyn mol” (jidiš k.:זאָג ניט קיין מאָל) dainos pavadinimas išvertus iš jidiš kalbos reiškia “Niekada nesakyk” ir yra holokaustą išgyvenusiųjų himnas. Ši daina dažnai skamba holokausto minėjimo renginiuose visame pasaulyje.
1943 metais būdamas Vilniaus geto kaliniu “Zog nit keyn mol” žodžius parašė Hirsh Glick. Šią dainą jis sukūrė įkvėptas žinių apie Varšuvos geto sukilimą.
Antrojo pasaulinio karo metu “Zog nit keyn mol” atliko žydų partizanai Rytų Europoje. Taip ši daina tapo pasipriešinimo nacistinės Vokietijos vykdomam žydų persekiojimui ir holokaustui simboliu.
Mūsų mokykla prisijungia prie World ORT ir Eli Rabinowitz organizuojamos iniciatyvos išgirsti šios dainos atlikimą iš skirting pasaulio mokyklų Europoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Australijoje, Izraelyje.
Artėjant sausio 27 d., kuomet yra minima Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena, kviečiame pasiklausyti šios dainos, kurią atlieka mūsų mokyklos 2B klasės mokinė Naomi Gurevičiūtė kartu su savo seserimi Avital ir tėčiu, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku Simonu Gurevičiumi.
The translation of Yiddish spoken words in the video below:
Naomi: We are the Gurevich family from Vilnius, the Jerusalem of Lithuania.
Avital: My name is Avital. Here is my sister Naomi and our father Simon.
Naomi: Yiddish is a language that we speak at home and we love to sing songs in Yiddish.
Avital: One of the nicest songs is the song of the Jewish partizans – “Zog Nit Keynmol …… Mir zeyen do” – Never Say …… We Are Here!
Simon : I am very proud that with my wonderful kids, I have an opportunity to read and sing the words of Hirsh Glick, once sung by our grandparents.
2017 m. spalio 22 d.
VŽB pirmininko, Simono Gurevičiaus, komentaras dėl Jono Noreikos vardo skyrimo Šiaulių mokyklai
VŽB pirmininko, Simono Gurevičiaus, komentaras dėl Jono Noreikos vardo skyrimo Šiaulių mokyklai
|
"Jono Noreikos vardo skyrimas vienai iš Šiaulių mokyklų neabejotinai padarytų žalą miestui.Tai žmogus, pasirašęs įsakymus, persekiojančius Lietuvos piliečius. Manau, vien tik to užtenka, kad pasakyti- jis nėra vertas, jog jo vardu vadintų mokyklą. Jono Noreikos kolaboravimą su naciais tiesiogiai įrodo 1941 metų rugpjūčio 22 dieną pasirašytas raštas, kuriuo jis įsako Šiaulių apskrities valsčių žydus iškelti į getus, o jų turtą nusavinti. Jis aktyviai dalyvavo organizuojant Plungės žydų žudynes. Kad ir kokie bebūtų šio žmogaus nuopelnai, jo vardu vadinti mokyklą ir tokiu būdu pagerbti jį yra mažų mažiausiai nemoralu.
|
Jono Noreikos vardu pavadinta mokykla suteiktų galimybę mūsų valstybės priešams menkinti didžiulį valstybėje atliekamą darbą atkuriant istorinį teisingumą. Turime pripažinti istoriją tokią, kokia ji buvo. Kam ieškome didvyrių, tarp tų, kurie jais nebuvo, o pamirštame tikruosius dydvirius? Šiauliuose yra ne vienas žydų gelbėtojas, rizikavęs savo gyvybe ir gelbėjęs žmones, kodėl ne jų vardu vadiname mokyklas? Einame brandžios ir atviros visuomenes keliu, grįstu bendražmogiškomis vertybėmis, tad nepaslyskime. Tikiuosi jau greitai išauš diena, kai ir visuomenė, ir teismas ištirs atskirų Laikinosios Vyriausybės veikėjų nusikaltimus, kuriems senaties juk nėra ir būti negali, taip pat ir visos Laikinosios Vyriausybės veiklą, o tuomet jau niekam nekils klausimų apie garbinimą ir galėsime didžiuotis, kad ne žodžiais, o veiksmais esame brandi visuomenė, nebijanti savo praeities šešėlių.”
2017 m. spalio 17 d.
|
Rugsėjo 12 d. įvyko Vilniaus žydų bendruomenės tarybos posėdis. Garbės svečiu buvo Tarptautinio departamento Amerikos žydų komiteto vadovas Andrew Baker, kuris kartu su Faina Kuklyanski yra „Geros valios fondo“ bendrapirmininkas . Šiame susitikime buvo aptarta situacija, kuri susiklostė Lietuvos žydų bendruomenėje. Vilniaus žydų benduomenės valdybos nariai pranešė M. Bakeriui apie reikšmingus nesutarimus tarp mūsų bendruomenės ir Lietuvos žydų bendruomenės lyderių. Susitikimo metu pabrėžta, kad šioje situacijoje Faina Kuklyanski neatstovauja visų Lietuvos žydų interesams.
|
Susidarė įspūdis, kad Gerbiamas svečias ne visiškai supranta Lietuvos žydų bendruomenės krizės gylio. Mūsų pateikta informacija buvo labai rimtai priimta. Ponas Bakeris išreiškė viltį, kad problemų sprendimas turi būti rastas ne teismo salėje, bet prie derybų stalo.
Mūsų susitikimas buvo neabejotinai naudingas. Ponas Bakeris išreiškė norą prisidėti prie greito konfliko sprendimo. Mes sutarėme, kad ateityje informuosime jį apie visus įvykius, vykstančius mūsų bendruomenėje.
Esame dėkingi ponui Bakeriui už vizitą, kuris yra pagarbos ženklas Vilniaus žydų bendruomenei.
Mūsų susitikimas buvo neabejotinai naudingas. Ponas Bakeris išreiškė norą prisidėti prie greito konfliko sprendimo. Mes sutarėme, kad ateityje informuosime jį apie visus įvykius, vykstančius mūsų bendruomenėje.
Esame dėkingi ponui Bakeriui už vizitą, kuris yra pagarbos ženklas Vilniaus žydų bendruomenei.
2017 m. rugsėjo 4 d.
Rugsėjo 3 d., Ukmergės Pivonijos miške, vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. Kartu su Ukmergės rajono savivaldybės meru Rolandu Janicku, laikinai JAV ambasadorę Lietuvoje pavaduojančiu Howard Solomon, Ukmergės žydų bendruomenės pirmininku Artūru Taicu, l.e.p. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininke Iveta Šimkiene, Kauno chasidų religinės bendruomenės pirmininku Iseriu Šreibergu, regioninių žydų bendruomenių nariais bei Ukmergės jaunimu ceremonijoje daugiau nei 10000 žuvusiųjų atminimą pagerbė Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius bei Valdybos narys Semionas Ceitlinas.
"Įsivaizduokime 10000 likimų, neišsipildžiusių svajonių ir tinkamai atminkime kiekvieną - ne tik stovėdami prie šio akmens kartą per metus, bet ir užrašydami bei išsaugodami nužudytųjų vardus, kaip nenugyvento gyvenimo žymę. Tegu tie vardai atsiranda ant akmens, knygoje ar mokinio sąsiuvinyje, nes tik taip išliks gyva atmintis apie kiekvieną žuvusįjį, neturintį nei kapo, nei jokio kito atminimo ženklo, išskyrus tai, kad jis yra vienas iš tų dešimties tūkstančių", susirinkusiems sakė Simonas Gurevičius.
Ukmergė, Molėtai - tai gražūs pavyzdžiai, kaip keičiasi mūsų valstybė, su laiku atgyja tikrosios vertybės ir atmintis. Tikimės ateityje galėsime šiam sąrašui priskirti kiekvieną Lietuvos miestą ir miestelį, kuriuose rusens atminimas apie savo bendrapiliečius žydus.
Su padėka lenkiame galvas prieš kiekvieną įamžinantį ir pagerbiantį mūsų šalies ir tautos didžiausią skausmą ir juodžiausią istorijos puslapį.
"Įsivaizduokime 10000 likimų, neišsipildžiusių svajonių ir tinkamai atminkime kiekvieną - ne tik stovėdami prie šio akmens kartą per metus, bet ir užrašydami bei išsaugodami nužudytųjų vardus, kaip nenugyvento gyvenimo žymę. Tegu tie vardai atsiranda ant akmens, knygoje ar mokinio sąsiuvinyje, nes tik taip išliks gyva atmintis apie kiekvieną žuvusįjį, neturintį nei kapo, nei jokio kito atminimo ženklo, išskyrus tai, kad jis yra vienas iš tų dešimties tūkstančių", susirinkusiems sakė Simonas Gurevičius.
Ukmergė, Molėtai - tai gražūs pavyzdžiai, kaip keičiasi mūsų valstybė, su laiku atgyja tikrosios vertybės ir atmintis. Tikimės ateityje galėsime šiam sąrašui priskirti kiekvieną Lietuvos miestą ir miestelį, kuriuose rusens atminimas apie savo bendrapiliečius žydus.
Su padėka lenkiame galvas prieš kiekvieną įamžinantį ir pagerbiantį mūsų šalies ir tautos didžiausią skausmą ir juodžiausią istorijos puslapį.
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Rugpjūčio 29 d., Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius kartu su bendruomenės Valdybos nariu Arkadij Kurliandčik dalyvavo Molėtuose vykusiame Holokausto aukų atminimo renginyje.
Į ceremoniją susirinko gausus molėtiškių jaunimo būrys, dalyvavo Molėtų rajono meras Stasys Žvynys, Izraelio ambasados Lietuvoje atstovai, vienas renginio organizatorių, rašytojas Marius Ivaškevičius https://www.facebook.com/marius.ivaskevicius
Prie paminklinio akmens buvo perskaityti dalies nužudytųjų vardai, tarti atminimo ir pagarbos žodžiai. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius padėkojo Molėtų miesto žmonėms, rajono merui, renginio organizatoriams už pavyzdinį atminimo renginį.
Atmintis ir tinkamas praeities supratimas bei įvertinimas gali užtikrinti, kad baisiausia XX amžiaus tragedija niekada nebepasikartos.
"Per Holokausto aukų atminimo ceremonijas esu girdėjęs daug kalbų, bet geriausia iš jų - tiesiog tyla, per kurią kiekvienas atėjęs paminėti tragedijos lieka su savo mintimis, pamato veidus tų, kurių vardai perskaitomi, supranta netektį ir šiurpą viso to, ką gali padaryti tuščia neapykanta " - sakė Simonas Gurevičius, Vilniaus žydų bendruomenės vardu padėkojęs visiems susirinkusiems ir renginį organizavusiems. Didelė pagarba ir padėka Jums, molėtiškiai!
Į ceremoniją susirinko gausus molėtiškių jaunimo būrys, dalyvavo Molėtų rajono meras Stasys Žvynys, Izraelio ambasados Lietuvoje atstovai, vienas renginio organizatorių, rašytojas Marius Ivaškevičius https://www.facebook.com/marius.ivaskevicius
Prie paminklinio akmens buvo perskaityti dalies nužudytųjų vardai, tarti atminimo ir pagarbos žodžiai. Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius padėkojo Molėtų miesto žmonėms, rajono merui, renginio organizatoriams už pavyzdinį atminimo renginį.
Atmintis ir tinkamas praeities supratimas bei įvertinimas gali užtikrinti, kad baisiausia XX amžiaus tragedija niekada nebepasikartos.
"Per Holokausto aukų atminimo ceremonijas esu girdėjęs daug kalbų, bet geriausia iš jų - tiesiog tyla, per kurią kiekvienas atėjęs paminėti tragedijos lieka su savo mintimis, pamato veidus tų, kurių vardai perskaitomi, supranta netektį ir šiurpą viso to, ką gali padaryti tuščia neapykanta " - sakė Simonas Gurevičius, Vilniaus žydų bendruomenės vardu padėkojęs visiems susirinkusiems ir renginį organizavusiems. Didelė pagarba ir padėka Jums, molėtiškiai!
2017 m. rugpjūčio 18 d.
|
Didžioji sinagoga ir visas Shulhoif - buvusi Vilniaus žydų bendruomenės dvasinio gyvenimo širdis, garsinusi Vilniaus vardą toli už Lietuvos ribų, žingsnelis po žingsnelio keliama iš užmaršties. Nacių sužeista, Sovietų nužudyta ir užkasta, savo dabartine būsena Didžioji Vilniaus sinagoga iki šiol simbolizuoja tų brutalių režimų pergalę... Gal būtent mūsų karta sugebės pasiekti, kad ši vieta būtų tinkamai pagerbta?
Susipažinkite su straipsniu šia tema: https://www.haaretz.com/archaeology/great-synagogue-of-vilna-s-missing-mikvas-found-1.5443634 |
2017 m. rugpjūčio 8 d.
|
Šiandien Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi aptarė bendrus Vilniaus miesto ir Vilniaus žydų bendruomenės reikalus.
Dėkojame už nuoširdų susitikimą. |
2017 m. birželio 13 d.
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas: neskirstysime į “mes” ir “jie”. www.lzinios.lt
Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas: neskirstysime į “mes” ir “jie”. www.lzinios.lt
|
Neseniai naujuoju Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku išrinktas Simonas Gurevičius tikisi, kad bendruomenė ne tik imsis labiau puoselėti žydiškąsias tradicijas, bet ir dar labiau atsivers visai Lietuvos visuomenei, kad galų gale būtų pamiršti klaidingi stereotipai, o lietuviai ir žydai nebebūtų skirstomi į „savus“ ir „pašaliečius“.
|
Kalbėdamas su LŽ Simonas Gurevičius pažymėjo, kad Lietuvos visuomenėje padaryta didžiulė pažanga vertinant žydų bendruomenę, kuri save pilnai identifikuoja Lietuvos visuomenės dalimi. Anot bendruomenės pirmininko, Lietuvos žydų istorija yra visos Lietuvos istorijos dalis, o žydų paveldas galėtų ir turėtų tapti bendro pasididžiavimo objektu. Absurdiški stereotipai, žeidžiantys ne tik žydus, bet ir lietuvius, palaipsniui nyksta, tačiau vis dar reikia visuotinių bendrų pastangų, kad juos galutinai išgyvendintume. – Jūs buvote išrinktas naujuoju Vilniaus žydų bendruomenės (VŽB) pirmininku. Naujas vadovas paprastai reiškia permainas bet kurioje organizacijoje. Ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti VŽB veikloje? – Bendruomenė vienija apie 2 200 Vilniaus žydų. Remiantis kitų žydų bendruomenių patirtimi, galima spėti, kad dar yra bent tūkstantis mūsų tautiečių, nepriklausančių VŽB. Yra žmonių, kurie dar neatrado savo žydiškų šaknų, o gal ir kuklinasi jų ieškoti, veikiami sovietmečiu suformuoto mąstymo. Tai atitolino žmones nuo žydiškų tradicijų. Orientuojamės į du pagrindinius tikslus bendruomenės viduje. Pirmiausiai tai žydiško gyvenimo tradicijų aktyvesnis puoselėjimas, bendruomeninės veiklos suaktyvinimas. Aktyviai kreiptis tiek į mažiausius vaikus, tiek į vyriausius senjorus. Kurti naujus būdus padėti žmonėms rasti ir sutvirtinti jų ryšį su bendruomene. Kalbu ne vien apie renginius „bendruomenės pastate“, o apie tai, kad bendruomenė ir jos renginiai ateitų pas žmones. Manau, kad mūsų bendruomenės potencialas yra daug didesnis, nei vien formalus deklaravimas, kad esame žydai.
Antrasis prioritetas – socialinė veikla, kuriai žydų bendruomenė tradiciškai skirdavo didelį dėmesį. Vienos bendruomenės šeimos yra labiau pasiturinčios, kitos gyvena vargingiau. Turime skatinti rūpestį vieni kitais ir savitarpio pagalbą ir taip stiprinti bendruomeniškumą. Taip pat labai svarbus prioritetas – darbas su visuomene. Lietuvos visuomenėje įvyko dideli ir labai teigiami pokyčiai požiūryje į žydus. Norime parodyti, kad žydų bendruomenė yra šiuolaikiška organizacija, o žydai – ne nacistinių ir sovietinių karikatūrų bei įvairiausių mitų personažai. Gyvename Lietuvoje šimtus metu, tačiau visuomenės akyse vis dar esame „jie“, o ne „mes“. Manau, kad žydų bendruomenė turėtų daryti viską, kad galų gale būtume vertinami, kaip visuomenės dalis, o ne pašaliečiai. Nemažiau aktualus klausimas yra žydų paveldo išsaugojimas.
– Dažnai iš lietuvių tenka išgirsti nuomonę, kad žydų paveldo išsaugojimas – pačios žydų bendruomenės reikalas. Kaip jūs pakomentuotumėte tokį požiūrį? – Džiugu, nuvažiavus į Krokuvą, pamatyti gausų žydų paveldą, o Vilniuje jo surastume gana mažai. Nereikia kurti „žydiško disneilendo“ arba „žydiškų valdovų rūmų“, nereikia dirbtinai puoselėti žydiškumą, statant kažkokius naujus pastatus ir kuriant to, ko niekada nebuvo. Jokiu būdu. Tačiau reikia išsaugoti gausų, tačiau nykstantį autentišką paveldą.
Požiūris, kad žydų paveldu turi rūpintis tik žydai kyla iš jau minėto skirstymo į „juos“ ir „mus“. Šis paveldas yra Lietuvos istorijos dalis. Manau, kad žydų paveldas yra „neatrastas perlas“, svarbus ne tik turizmui, bet ir visos Lietuvos paveldui, valstybės raidos istorijai. Juk esame jei ne pati seniausia, tai viena tikrai viena seniausių bendruomenių Lietuvoje, visais laikais prisidėjusių prie Lietuvos valstybės kūrimo ir stiprinimo. Pasaulyje yra nedaug miestų, kuriuos apibūdindavo, kaip kitą Jeruzalę. Vilnius – Šiaurės Jeruzalė – buvo svarbus Judaizmo centras. Vilniaus Gaonas ne šiaip sau atsirado šiame mieste – čia buvo derlinga dirva tokių iškilių žmonių ugdymui. Taip pat iš Vilniaus kilęs Jaša Heifecas buvo žymiausiu XX amžiaus smuikininku. Žydai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę, buvo savanoriais kovose už nepriklausomybę, dėjo pastangas siekiant jos tarptautinio pripažinimo, Nobelio premijos laureatai garsino ją mokslo ir kultūros pasaulyje, stiprino šalies ūkį. Šis palikimas turi tapti ne tik turistų susižavėjimo, bet ir Lietuvos pasididžiavimo objektu. Ignoruodami šį palikimą visi daug prarandame. Žydų pasaulyje Vilniaus vardas turi ypatingą reikšmę. Yra daugybė žmonių, kurių šaknys Lietuvoje ir būtent Vilniuje. Dabar yra tas laikas, kai dar vis galime atkurti jų ryšį su šalimi iš kurios kilę jų seneliai ar proseneliai. Todėl mūsų bendruomenė taip pat nori stiprinti ryšius su visu žydų pasauliu.
– Daugeliui žmonių Lietuvos žydo sąvoka automatiškai siejasi su litvakais. Tačiau pripažinkime, kad po Holokausto šios bendruomenės, deja, beveik nebeliko. Ar dabartinę žydų bendruomene dera sieti vien su litvakais? Gal vertėtų į ją žvelgti plačiau ir moderniau? – Man asmeniškai nepriimtinas Lietuvos žydų skirstymas į kilusius iš Lietuvos ir atvykusius, pavyzdžiui, pokario metais. Pavadinčiau tai bendruomenės skaldymu. Mūsų bendruomenei vienodai svarbūs visi nariai, nepaisant jų kilmės. Mano šeimoje visada buvo puoselėjamos žydiškos tradicijos, išsaugota jidiš kalba, tačiau dėl to nesu žydiškesnis, nei tas bendruomenės narys, kuris galbūt atvyko iš Rusijos. Dabartinę žydų bendruomenę sudaro šiuolaikiški žmonės, kurie beje puikiai integravosi į Lietuvos visuomenę ir puoselėja pačius geriausius jausmus mūsų valstybei. Nepamirštame savo šaknų ir tradicijų ir tuo pat metu esame Lietuvos piliečiai. Šios dvi savokos tik papildo viena kitą. Puikus pavyzdys – žydų mokykla, kurioje mokoma lietuvių kalba, bet nepamirštama ir Tora.
Tarpukario žydų bendruomenė turėjo didžiulį potencialą ir įnešė didžiulį indėlį į visas Lietuvos gyvenimo sritis, tačiau tos bendruomenės, deja, nebėra. Dabartinė Vilniaus žydų bendruomenė – žmonės pasirinkę gyventi Lietuvoje, besivadovaujantys šiuolaikinėmis europietiškomis demokratiškomis vertybėmis. Žinoma, mes labai palaikome Izraelį, tačiau tai nereiškia, kad dėl to mažiau branginame gimtąją šalį – Lietuvą. Šių savokų supriešinimas primena mitus, kad komunizmas žydams vos ne kraujyje įaugęs. – Palietėte komunizmo temą – neretai, kalbant apie Holokaustą, tenka išgirsti tvirtinimų, kad daug žydų tarnavo sovietų represinėse struktūrose. – Tikiuosi, kad žmonės daugiau tyrinės istoriją ir supras, kad tai buvo nacių ir pačių sovietų kurtas stereotipas. Juk gyvename XXI amžiuje, kiek galime vadovautis tais stereotipais? Taip, nacių naikinamus žydus gynė jų priešai sovietai, tačiau tai nereiškia, kad visi žydai buvo komunistai. Daugybė Lietuvos žydų buvo ištremti į Sibirą, vien dėl to, kad turėjo nedidelę krautuvėlę. Tai taip pat absurdiška, kaip ir mitai, kad visi žydai – kažkokie turtuoliai bankininkai.
Laikas griauti stereotipus ir manau, kad žydų bendruomenė turi visomis jėgomis prie to prisidėti. Ypatingai matant, kokia didžiulė pažanga šiuo atžvilgiu pasiekta Lietuvos visuomenėje. Manau, kad dėl šių priežasčių žydų bendruomenė turėtų aktyviau dirbti su visuomene, būtų jai atviresnė, parodytų, kad esame tautinė bendrija, visais laikais aktyviai palaikiusi ir palaikanti Lietuvos valstybę. Nereikia bijoti pripažinti, kad žydų tarpe iš tiesų buvo komunistų ir enkavėdistų. Kaip ir nereikia bijoti pripažinti Holokausto istorijos. Visgi nederėtų alėjų, skverų ir mokyklų vadinti žmonių, dalyvavusių Holokauste vardais. Gal jie stengėsi padėti Lietuvai ir kažką gero jos labui nuveikė, bet ar juos galima laikyti didvyriais? Nereikia atsiprašymų ir plakimosi sau į krūtinę. Istoriją reikia pažinti ir pripažinti dėl savęs pačių. Ir judėti į priekį. – Egzistuoja ir lietuviams nemalonūs stereotipai, kaip „žydšaudžių šalies“ etiketė... – Šis stereotipas gajus pačioje Lietuvos visuomenėje. Žydų bendruomenė apie Lietuvą galvoja, kaip apie šalį, kurioje žydai ir mūsų kultūra klestėjo 600 metų. Nepaisant skaudžių istorijos momentų, mums Lietuva – šalis davusi labai daug žydams ir šalis, kuriai labai daug davė žydai. Nusikaltimus įvykdžiusių žmonių vardai turi būti žinomi, tačiau bet kokios „žydšaudžių“ etiketės visiškai neatitinka tikrovės ir visiškai neatitinka žydų bendruomenės mąstymo. Į lietuvius žydai žiūri, kaip į kaimynus, kurie kadaise mus priėmė savo šalyje ir su kuriais kartu mes per šimtmečius kūrėme šią šalį. Lietuvius ir žydus kartu įvardijame „mes“ ir tikimės, kad į žydus bus žiūrima taip pat. Deja, Vilniuje nėra nei vienos mokyklos, pavadintos pasaulio teisuolių vardu. Nors tarp lietuvių buvo daug teisuolių, paminklo jiems iki šiol nėra. Žydų bendruomenė privalo prisidėti ir skatinti jų įamžinimą, tačiau tai turėtų rūpėti visai visuomenei, būti visų pasididžiavimo objektu. – Maždaug prieš pusmetį išgirdau žmogaus iš žydų bendruomenės posakį, kad „būti žydu Lietuvoje šiais laikais madinga“. Ką tai reiškia? – Jei turima omenyje, kad žmonės aktyviau ieško savo žydiškų šaknų ir nori prisijungti prie bendruomenės, tai vertinčiau kaip didžiulį bendruomenės pasiekimą. Norėčiau kuo labiau paskatinti tokius žmones. Jie praturtintų mūsų bendruomenę. Tačiau manau, kad šiuo atveju greičiausiai norėta pasakyti tai, kad yra daug organizacijų, naudojančių žodį žydas savo pavadinime, tačiau neturi jokio ryšio su žydiškumu. Apskritai, džiaugiuosi, kad susidomėjimas žydų kultūra auga.
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/vilniaus-zydu-bendruomenes-pirmininkas-neskirstykime-i-mes-ir-jie-/245505
© Lietuvos žinios
Antrasis prioritetas – socialinė veikla, kuriai žydų bendruomenė tradiciškai skirdavo didelį dėmesį. Vienos bendruomenės šeimos yra labiau pasiturinčios, kitos gyvena vargingiau. Turime skatinti rūpestį vieni kitais ir savitarpio pagalbą ir taip stiprinti bendruomeniškumą. Taip pat labai svarbus prioritetas – darbas su visuomene. Lietuvos visuomenėje įvyko dideli ir labai teigiami pokyčiai požiūryje į žydus. Norime parodyti, kad žydų bendruomenė yra šiuolaikiška organizacija, o žydai – ne nacistinių ir sovietinių karikatūrų bei įvairiausių mitų personažai. Gyvename Lietuvoje šimtus metu, tačiau visuomenės akyse vis dar esame „jie“, o ne „mes“. Manau, kad žydų bendruomenė turėtų daryti viską, kad galų gale būtume vertinami, kaip visuomenės dalis, o ne pašaliečiai. Nemažiau aktualus klausimas yra žydų paveldo išsaugojimas.
– Dažnai iš lietuvių tenka išgirsti nuomonę, kad žydų paveldo išsaugojimas – pačios žydų bendruomenės reikalas. Kaip jūs pakomentuotumėte tokį požiūrį? – Džiugu, nuvažiavus į Krokuvą, pamatyti gausų žydų paveldą, o Vilniuje jo surastume gana mažai. Nereikia kurti „žydiško disneilendo“ arba „žydiškų valdovų rūmų“, nereikia dirbtinai puoselėti žydiškumą, statant kažkokius naujus pastatus ir kuriant to, ko niekada nebuvo. Jokiu būdu. Tačiau reikia išsaugoti gausų, tačiau nykstantį autentišką paveldą.
Požiūris, kad žydų paveldu turi rūpintis tik žydai kyla iš jau minėto skirstymo į „juos“ ir „mus“. Šis paveldas yra Lietuvos istorijos dalis. Manau, kad žydų paveldas yra „neatrastas perlas“, svarbus ne tik turizmui, bet ir visos Lietuvos paveldui, valstybės raidos istorijai. Juk esame jei ne pati seniausia, tai viena tikrai viena seniausių bendruomenių Lietuvoje, visais laikais prisidėjusių prie Lietuvos valstybės kūrimo ir stiprinimo. Pasaulyje yra nedaug miestų, kuriuos apibūdindavo, kaip kitą Jeruzalę. Vilnius – Šiaurės Jeruzalė – buvo svarbus Judaizmo centras. Vilniaus Gaonas ne šiaip sau atsirado šiame mieste – čia buvo derlinga dirva tokių iškilių žmonių ugdymui. Taip pat iš Vilniaus kilęs Jaša Heifecas buvo žymiausiu XX amžiaus smuikininku. Žydai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybę, buvo savanoriais kovose už nepriklausomybę, dėjo pastangas siekiant jos tarptautinio pripažinimo, Nobelio premijos laureatai garsino ją mokslo ir kultūros pasaulyje, stiprino šalies ūkį. Šis palikimas turi tapti ne tik turistų susižavėjimo, bet ir Lietuvos pasididžiavimo objektu. Ignoruodami šį palikimą visi daug prarandame. Žydų pasaulyje Vilniaus vardas turi ypatingą reikšmę. Yra daugybė žmonių, kurių šaknys Lietuvoje ir būtent Vilniuje. Dabar yra tas laikas, kai dar vis galime atkurti jų ryšį su šalimi iš kurios kilę jų seneliai ar proseneliai. Todėl mūsų bendruomenė taip pat nori stiprinti ryšius su visu žydų pasauliu.
– Daugeliui žmonių Lietuvos žydo sąvoka automatiškai siejasi su litvakais. Tačiau pripažinkime, kad po Holokausto šios bendruomenės, deja, beveik nebeliko. Ar dabartinę žydų bendruomene dera sieti vien su litvakais? Gal vertėtų į ją žvelgti plačiau ir moderniau? – Man asmeniškai nepriimtinas Lietuvos žydų skirstymas į kilusius iš Lietuvos ir atvykusius, pavyzdžiui, pokario metais. Pavadinčiau tai bendruomenės skaldymu. Mūsų bendruomenei vienodai svarbūs visi nariai, nepaisant jų kilmės. Mano šeimoje visada buvo puoselėjamos žydiškos tradicijos, išsaugota jidiš kalba, tačiau dėl to nesu žydiškesnis, nei tas bendruomenės narys, kuris galbūt atvyko iš Rusijos. Dabartinę žydų bendruomenę sudaro šiuolaikiški žmonės, kurie beje puikiai integravosi į Lietuvos visuomenę ir puoselėja pačius geriausius jausmus mūsų valstybei. Nepamirštame savo šaknų ir tradicijų ir tuo pat metu esame Lietuvos piliečiai. Šios dvi savokos tik papildo viena kitą. Puikus pavyzdys – žydų mokykla, kurioje mokoma lietuvių kalba, bet nepamirštama ir Tora.
Tarpukario žydų bendruomenė turėjo didžiulį potencialą ir įnešė didžiulį indėlį į visas Lietuvos gyvenimo sritis, tačiau tos bendruomenės, deja, nebėra. Dabartinė Vilniaus žydų bendruomenė – žmonės pasirinkę gyventi Lietuvoje, besivadovaujantys šiuolaikinėmis europietiškomis demokratiškomis vertybėmis. Žinoma, mes labai palaikome Izraelį, tačiau tai nereiškia, kad dėl to mažiau branginame gimtąją šalį – Lietuvą. Šių savokų supriešinimas primena mitus, kad komunizmas žydams vos ne kraujyje įaugęs. – Palietėte komunizmo temą – neretai, kalbant apie Holokaustą, tenka išgirsti tvirtinimų, kad daug žydų tarnavo sovietų represinėse struktūrose. – Tikiuosi, kad žmonės daugiau tyrinės istoriją ir supras, kad tai buvo nacių ir pačių sovietų kurtas stereotipas. Juk gyvename XXI amžiuje, kiek galime vadovautis tais stereotipais? Taip, nacių naikinamus žydus gynė jų priešai sovietai, tačiau tai nereiškia, kad visi žydai buvo komunistai. Daugybė Lietuvos žydų buvo ištremti į Sibirą, vien dėl to, kad turėjo nedidelę krautuvėlę. Tai taip pat absurdiška, kaip ir mitai, kad visi žydai – kažkokie turtuoliai bankininkai.
Laikas griauti stereotipus ir manau, kad žydų bendruomenė turi visomis jėgomis prie to prisidėti. Ypatingai matant, kokia didžiulė pažanga šiuo atžvilgiu pasiekta Lietuvos visuomenėje. Manau, kad dėl šių priežasčių žydų bendruomenė turėtų aktyviau dirbti su visuomene, būtų jai atviresnė, parodytų, kad esame tautinė bendrija, visais laikais aktyviai palaikiusi ir palaikanti Lietuvos valstybę. Nereikia bijoti pripažinti, kad žydų tarpe iš tiesų buvo komunistų ir enkavėdistų. Kaip ir nereikia bijoti pripažinti Holokausto istorijos. Visgi nederėtų alėjų, skverų ir mokyklų vadinti žmonių, dalyvavusių Holokauste vardais. Gal jie stengėsi padėti Lietuvai ir kažką gero jos labui nuveikė, bet ar juos galima laikyti didvyriais? Nereikia atsiprašymų ir plakimosi sau į krūtinę. Istoriją reikia pažinti ir pripažinti dėl savęs pačių. Ir judėti į priekį. – Egzistuoja ir lietuviams nemalonūs stereotipai, kaip „žydšaudžių šalies“ etiketė... – Šis stereotipas gajus pačioje Lietuvos visuomenėje. Žydų bendruomenė apie Lietuvą galvoja, kaip apie šalį, kurioje žydai ir mūsų kultūra klestėjo 600 metų. Nepaisant skaudžių istorijos momentų, mums Lietuva – šalis davusi labai daug žydams ir šalis, kuriai labai daug davė žydai. Nusikaltimus įvykdžiusių žmonių vardai turi būti žinomi, tačiau bet kokios „žydšaudžių“ etiketės visiškai neatitinka tikrovės ir visiškai neatitinka žydų bendruomenės mąstymo. Į lietuvius žydai žiūri, kaip į kaimynus, kurie kadaise mus priėmė savo šalyje ir su kuriais kartu mes per šimtmečius kūrėme šią šalį. Lietuvius ir žydus kartu įvardijame „mes“ ir tikimės, kad į žydus bus žiūrima taip pat. Deja, Vilniuje nėra nei vienos mokyklos, pavadintos pasaulio teisuolių vardu. Nors tarp lietuvių buvo daug teisuolių, paminklo jiems iki šiol nėra. Žydų bendruomenė privalo prisidėti ir skatinti jų įamžinimą, tačiau tai turėtų rūpėti visai visuomenei, būti visų pasididžiavimo objektu. – Maždaug prieš pusmetį išgirdau žmogaus iš žydų bendruomenės posakį, kad „būti žydu Lietuvoje šiais laikais madinga“. Ką tai reiškia? – Jei turima omenyje, kad žmonės aktyviau ieško savo žydiškų šaknų ir nori prisijungti prie bendruomenės, tai vertinčiau kaip didžiulį bendruomenės pasiekimą. Norėčiau kuo labiau paskatinti tokius žmones. Jie praturtintų mūsų bendruomenę. Tačiau manau, kad šiuo atveju greičiausiai norėta pasakyti tai, kad yra daug organizacijų, naudojančių žodį žydas savo pavadinime, tačiau neturi jokio ryšio su žydiškumu. Apskritai, džiaugiuosi, kad susidomėjimas žydų kultūra auga.
Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/vilniaus-zydu-bendruomenes-pirmininkas-neskirstykime-i-mes-ir-jie-/245505
© Lietuvos žinios
|
|
|